Praėjęs lašišų sezonas daugiausiai buvo praleistas prie Neries žvejojant vienam. Kadangi neturėjau atostogų, tad žvejoti pavykdavo tik nuo aušros iki darbo pradžios ir po darbo iki saulėlydžio. Aišku, lankiausi ir camp’e prie Šventosios, bet tie apsilankymai tebuvo keli, savaitgaliniai. Bet to užteko, kad smigtų inkaras nugaron šitam reikalui ir pasižadėčiau sau 2021 sezoną praleisti Camp’e. […]

  Labai spalvingi atsiminimai iš šiemetinio lašalo. Buvo džiaugsmo bangos, buvo labai didelio pykčio ant savęs, buvo pavydo, buvo noro pasiekti savo plano, buvo euforijos, kai tai pavyko, buvo drebančių rankų, buvo pačio aštriausio susikaupimo, o ir išprotėjusio nesąmonių darymo taip pat buvo, bbd, lašalų skridimas vasarą yra sunkiai apibūdinamas reiškinys ir jausmas, nieko aš […]

Pasiautėjom su Gedu jo užrodytuose plotuose, kuriuose knibžda upėtakių o žmogaus pėdų – nulis. Jis čia jau daug penkiasdešimtukų prigaudęs, tai atvežė ir mane parodyt. Dar važiuojant pasakojo apie rimtus kontaktus ir laimikius iš šitų vietų, tai adrenalinas jau mašinoj kilo, įsivaizduojant. O bet tačiau atvažiavus upė neskubėjo džiugint. Vanduo gerai pakritęs, kas buvo tikrai […]

Toks neplanuotas gavos beveik. Nes kaip ir pridera statistiniam alkoholikui – naujakas buvo atšvęstas sąžiningai. Net per daug gal tos sąžinės buvo, galima buvo ir pasikuklint. Tai su naujais, kamščių (ant koto) čiupinėtojai! Tai žo, dar neišsiridenus iš lovos apie pietus Gedas sako – nori porai valandų išlįst ar gatavas? Nu pasakiau tiesą, kad negeriu […]

Po daugybės žūklių čekiška nimfa ir po viso lašišų sezono – atradau sausą muselę iš naujo. Jau tiktai buvau pamiršęs koks kaifas yra mėtyti ypač mažą rudeninį sausiaką ant katik užmatytos kiršlio bulkos…Pasiėmus 4 klasės Sage X 9 pėdų kotą po Vision Tool 14′ ir masyvių spėjinių tolimų metimų šitas rankoj jautės kaip koks antrukas […]

Labai stiprus džiaugsmas, kartais net palydimas balsu apima atlikus gražesnį ir tolimesnį spėjinį (spey) metimą dvirankiu. Naujas atradimo džiaugsmas tyrinėjant visiškai kitokio dydžio upes, nei esu pratęs gaudant upėtakius sausa muse. Visiškai nauji atradimai ir supratimai apie žuvį, kurios dar nesu gaudęs. Žuvį, kuri migruoja iš Atlanto/Baltijos jūros į mūsų upes neršti. Visiškai man naujas […]

Teko čia šią savaitę pakeliaut Slovakijoj. Teko ir net pažvetjoti vieną dieną. Žvejyba bent jau toj upėj, kur sugalvojau aš – efektinga praktiškai tik nimfa. O aš nimfa nežvejoju ir tik labai miglotai įsivaizdavau kaip tai daroma. Pasirodo  – labai gausiai figovas tas mano įsivaizdavimas buvo… Variau pasroviui mėtydamas ant gan storo konusinio valo pririštą […]

Šis skridimas – išskirtinis. Tokių vaizdų ir emocijų (nebūtinai tik gerų) pasiūlė, kad eina peklan. Smagu, kad Agnė pradėjo mane kibint, norėdama išmokti žvejoti museline. Neišsiplėsiu, bet labai nice matyt ją laimingą paupy kartu. Pirmi laimikiai jau taip pat pagauti, užsidegimas yra! Vienu įrašu aukščiau yra ir jos pirmi įspūdžiai. Gal turėsiu šito mini blog’o […]

-        Sveiki, Jums gimė mergaitė, – paskambinusi pasakė gydytoja mano tėčiui, kai visa giminė tikėjosi ir laukė berniuko. -        Nu nieko, išmokysiu ir ją žvejoti, -atsidusęs pasakė mano senelis. Tai čia pretty much sums up mano santykį su žvejyba. Aš daugiau jos mačiau, nei patyriau. Matydavau, kai tėtis ruošiasi, matydavau, kai grįžta. Ir tiek. Procesas man atrodė […]

Pirštai suragėję ir suskeldėję nuo belenkokio šalto vėjo, kažkur pro kojinę leidžiantys bridokai irgi nepakelia nuotaikos, kai reikia užbrist atsikabint už dugno užsikabinusią vartiklę. Ir iki šiol keletas nedidelių upėtakių šypsenos mano plikam snukutyje kažkaip nenupaišė, o bet tačiau – yra keli tikslai, kurie mane varo priekin ir verčia kentėt šaltį šlapiose kojose ir sustingusiose […]