Pirštai suragėję ir suskeldėję nuo belenkokio šalto vėjo, kažkur pro kojinę leidžiantys bridokai irgi nepakelia nuotaikos, kai reikia užbrist atsikabint už dugno užsikabinusią vartiklę. Ir iki šiol keletas nedidelių upėtakių šypsenos mano plikam snukutyje kažkaip nenupaišė, o bet tačiau – yra keli tikslai, kurie mane varo priekin ir verčia kentėt šaltį šlapiose kojose ir sustingusiose […]

Nu ir sunku dabar vobliku užparinti upėtakį. Spėju – ne man vienam. Ir taip yra todėl, kad varlės jau senokai pakilusios iš dugno pradėjo judėt skersai išilgai. O varlės = daug lėtai plaukiančios mėsos, tai nafig ten vaikytis visokias raines ar nimfas ir deginti jėgas beigi kalorijas? Čia va plaukia ruda dūra sau palengva ir […]