21 lašalo įspūdžiai keli

  Labai spalvingi atsiminimai iš šiemetinio lašalo. Buvo džiaugsmo bangos, buvo labai didelio pykčio ant savęs, buvo pavydo, buvo noro pasiekti savo plano, buvo euforijos, kai tai pavyko, buvo drebančių rankų, buvo pačio aštriausio susikaupimo, o ir išprotėjusio nesąmonių darymo taip pat buvo, bbd, lašalų skridimas vasarą yra sunkiai apibūdinamas reiškinys ir jausmas, nieko aš čia niekam naujo neparašysiu (muselininkam), tai gal ir gana apie emocijas. Bet iš tikro dėl jų mes ir baldėlinam su tais kotukais graužiami uodžių paupiuose, right?

  Heh, dabar užsimaniau spotify pasileisti Scorpions “Wind of  change”. Nes šitą šmotą kartu su Smokie, Lenonu, Electric Light Orchestra, Dire Straits, Deep Purple, Suzi Quatro ir much more klausydavo mano tėvas, veždamas mane drauge statyti dugninių Žaleson apynauju baltu žiguliuku. Jei ne jis – tikrai neturėčiau aš tokio noro kuo daugiau būt gamtoj. Nudriftinau, taigi taigi, apie šiumetinį lašalą. Tikrai sėkmingas buvo jis ir pagrinde Gedo dėka. Lietuvoj dar yra stebuklingų vietų, kur gali per vieną žūklę išimti tris virš kem margus, žvitrius kaip žaibas, sodriai taškuotus, kvepiančius upės vėsa velnius. O, įsivaizduokit, kaip nerealu, kai tu tiesiog stovi aukštose žolėse prie axujienos vietos ir žinai, kad ten nu tikrai esi ne vienas. Ir ne, jokios bulkos negirdėjai, bet vistiek stovi su tikėjimu. Ir po XX (gal 20) minučių sau po kojom išgirsti tokį buuuuuulkt. Tikrai ne mažo upėtakio. Po fakin kojom, iš kart po žolės kupstu priešais. Tada nelauki kol rankos nustos drebėt. Tada “tenkaros” stiliuku tiesiog ištiesi jam olive lašalą, kuris yra dominatorius obviousliai. Ne, per toli, blet. Dar kartas. Vapše kreivai. Dar kartas ( su mintim, kad “o gal jis mano koto šešėlį mato dabar ir pasiplovė toli toli jau) .. ir vėl ne. Susikaupi, dar keli kartai, kol lašalas idealiai praeina po išsikišusių žolių kuokštu. BULKT, beveik nematai nieko, tik girdi. Kotas automatu viršun kilsteli. SĖDI. SĖĖĖĖĖDI ir nenusiteikęs lipt krantan visai, lanksto mano #4 kotą kaip tik nori. Bet ilgai kova netruko tada, užpiso status krantas tik, teko šokt upėn, bet susėmiau įšokęs. Konanu tik pykšt pykšt ir margašonis plaukia srovėn. Nerealu.

  Dar vienas iš labai įsiminusių momentų buvo kai jau visai sutemus, pats vos matau žolynus po kojomis ir tokia bulka ant axujieno posūkio tik pyyyyst. Nu nagla tokia, kaip kad celofanas koks jobanas piso viešai nieko nebijodamas (skirtumas tik tas, kad šitas tai drąsus ir pasitikintis savimi be lukašenkos stogo :D). Nu galvoju, ok, reik biškį nusiramint ir paduosiu aš tau. Nusiraminau, padaviau lašaliecą pirmu užmetimu idealiai jam, kur bulkavo. Tik pyyyyyyst, tokiu smūgiu piso, kad nu nx, pakertu, celofanas purtos, jaučiu, kad ten ble ne celofanas, o kur kas rimtesnio svorio veikėjas ir vos spėjus tai pajust – atsikabino. Ne vienas keiksmažodis prasisuko mintyse tada. Bet net nespėjus atsikvošėt normaliai – išgirdau žemiau “bulkt” – instinktyvus galvos pasukimas ta linkme – nedidelis ratiliukas. Galvoju – viskas, išimsiu dabar aš tave, kad ir nedidelis, pyzduk, ant juodos dienos pataikei. Apėjau, užmečiau, pagavau, paleidau mažylį. Ir galvoj kažką niūniuoju sau ir tik pyst su purslais toj pačioj vietoj, kur prieš tai aną močną užkabinau – nu nesveikai nagla bulka. Bbž ar tas pats kur atsikabino man prieš tai ar ne tas pats, bet va tada jau aš susikaupiau. Drąsos ir pasitikėjimo savimi pridėjo mane supanti tamsa. Pritūpęs, kad jibalnikas neišsikištų virš mane supančių žolių prisėlinau, pirmas metimas – nieko. Antras metimas, vos įžūriu kur musė, bet daugiau nuojauta mečiau. BULKT. Kotą viršun – pyst. Sėdi. Tavo mamą, kaip jis naglai varinėjo po upės posūkio pūlą. Prisitraukiau su baltu be užkartėlės kabliu žabtuose. Seni, kokios tai yra emocijos, neapsakysi žodžiais. Tą vakarą jau buvau pagavęs tris virš 40, šitas buvo 45-47 pagal pridėjimą prie koto.

 Db kaip tik dar prisiminiau ir Merkio kempenktuką, kurio aš sulaukiau jau nebetikėdamas, jog sulauksiu. Tiesiog stovėjau prie vingio, kuriame praeitais metais buvo ištrauktas gerokai virš 40, gal pusvalandį aš ten traškinau saulėgražas ir nusprendžiau eiti toliau, nelenda pyzdukas ir nereikia, ne aklai mėtyti aš čia atėjau. Ir kaip tik tuo momentu pradėjo grot telefonas. Agnė. Nu, galvoju, kad jau paskambyjai tai neeisiu dar. Taip bešnekant lyg niekur nieko po kokių penkiaminučių pamačiau nueinančias bangeles iš po žolių. “Sorry, paskambinsiu vėliau” – jau susilenkęs pusiau šliaužom žemyn aplenkiant bulką pasakiau. Kol aš jį įkalbėjau – užtruko, dviejų lašalų nevalgė, teko ilsėtis, laukt dar ir pakeisti musę į visiškai mažiuką lašalėlį, kurį su labai gražia bulka įsiurbė Merkio kempenktukas. Daug džiaugsmo buvo tuomet, fotkinau greit ir paleidau. Tai ant kiek kantrybės ir nusiteikimo reik pagaut va tokius. Tikrai jei ne Agnės skambutis – būčiau nuėjęs ir pagalvojęs “px, kitą dieną”.

 Nu ok, db apie pačią pradžią lašalo dar įpisiu trumpą istorijėlę. Kaip nuvarėm mes su Gedu prie upės. Ir kaip žostkai sunkiai ėjos žvejyba, nes tykodovom abu ant kiekvienos smagesnės vietos, o bulkų nulis. Visiškai. Lašalo mažai, bulkų penkis milijonus kartų mažiau. Nu bet mes gi netrauksim nimfų, right?  Kantriai kylam ir stebim. Kylam ir stebim. Kylam ir stebim. Kylam ir stebim.Kylam ir stebim. Kylam ir stebim. Kylam ir stebim.Kylam ir stebim. Kylam ir stebim. Kylam ir stebim.Kylam ir stebim. Kylam ir stebim. Kylam ir stebim. Pyst bulka palei vidurį upės išsikišusią, po vandeniu panirusio rasto šaką. Ir bulka tokia kaip nu kaip čia įvardinti. Ai nesugalvoju kaip įvardinti, bet nu, net iš tolo matės, kad kažkas įdomaus galimai. Aš, būdamas, gan naglas žmogus – pasakiau Gedui, kad varau paduosiu tam fidofilui musę. Gedas, būdamas labai labai peaceful ir geranorišku – davė man tą šansą. Situacija paduot buvo tikrai ne iš lengvųjų, aš net bandžiau gerokai žemiau upę perbristi, bet Gedas paskambino, sako “seni, čia aukčiau tos bulkos užlįsi ir paduosi donwstream’u easy”. Pabėgėjau ir taip ir padariau, o tas pyzdukas ant sekančio posūkio nuvarė (rimčiausias posūkis per mūsų lašalą, bet skaitykit skaitykit). Atėjus vieton teko gerai dar paklampoti, nes krantas labai giliai dumblėtas ir žolėtas buvo. BBŽ iš kelinto kart pasroviui, bet nulandinau aš ten kur reikia tą Urbiečio rištą lašaliecą. BUVO PYYYYYYYYST per jį. Kotą sukdamas virš savo galvos – pajutau svorį, bet labai trumpai, nesuvokiau kas tai per žuvis… Man dar visame veiksme būnant – Gedas pradėjo rėkt, kad atvaryčiau. Bėgau klimpdamas į dumblą giliai ir tuo pačiu nusimaudinėdamas kuprinę, kurioje mano konanas su 16-35 to paties konano objektyvu. Kai pribėgau – Gedas jau krante turėjo kaip vėliau išmatavome 53 fucken centimeterių margą, sodrų, net nelabai intensyviai kvėpuojantį storuliuką. FOTO FOTO FOTO, bet čia dar ne viskas. Metru žemiau, kur jis pagavo jį – bulkavo ne mažesnis upėtakis. Ir traukiant neišsibaidė. Aš tada suįžūlėjau. Sakau – tu pagavai, duok šitą mąn išimti. Gedas yra žmogus, kurį galima iš kantrybės išvesti tik pasakius, kad baigės marijonas ne mikutavičius. Gal kokiu trečiu ketvirtu užmetimu downstreamu pateikiau patiekalą, kuris buvo labai delikačiai įsiurbtas. Didelis, tikrai didelis, irgi pem ir tikrai ne mažiau. Tuščia, nieko nėra. Nutrūko. Per micro ring’ą tippet’as nuėjo. Tippetas, kurį persirišti po praeitos vasaros patingėjau. Palikau tokią žuvį su auskaru ir Gedą be laimikio. O Gedas su Ežiu sekančią dieną grįžo į tas pačias vietas ir išmatavo mano prieš tai atitrūkūsį upėtakį, kurio centimetražas buvo 51. To auskaruoto jau nebeįkabino, tikiuos jam vargšui lašalo beužkarpėlinis kablys išsinėrė greit.

 Tai va, tokie vat pagrindiniai įspūdžiai iš šio lašalo, nerealu. Beje, tenkaros būdu iš po kojų išėmiau tris sarakovnikus, tas kur pradžioj rašiau buvo vienas iš tų :) Esu tinginys, todėl prapisau rimtą žuvį. Praeitą lašalą prapisau  kurkas didesnį, bet bent jau sąžiningai, nieko nenutraukdamas, o šitas buvo toks grynai ant zlasties ir tingumo prajobas. Nu ir prirašiau aš čia :)) tikiuos neužpiso skaityt, sveikinu tuos, kas daskaitė iki čia, nieko nepagaukit! Kelios foto apačioj.

  • IMG_8988
  • IMG_8895
  • IMG_8903
  • IMG_8909
  • IMG_8915
  • IMG_8970
  • IMG_8980
  • IMG_8990
  • IMG_8997
  • IMG_9002
  • IMG_9009

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

*
*
Website

You may use these HTML tags and attributes: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>