Iš pradžių manęs visai nežavėjo Gedo pasiūlymas keltis 04:30 tam, kad švintant pradėti žvejoti. Planavom aplankyti upės ruožus, kuriuos atradom žiemos ar ankstyvo pavasario laikotarpiu. Vasaros metu buvau ten trynęsis kelis kartus, bet be įsimintinų įvykių. Aišku, žvejoti ten vasarą auštant dar neteko. Vat iš dalies dėl to ir galvojau, kad ruožas slepia torpedas daugiau ponerštiniu laikotarpiu. Vat ir ne.
1.5h važiavom nakty po gera mėnesiena. Gedas dar ir mašinos šviesas trumpam buvo užgesinęs. No stress, vairuoti galima ir taip, matėsi viskas puikiai. Apie 6 ryto pasiskirstėm ruožais ir sutarėm, kad duodam bent 40min. patikrai. Per tiek laiko jau suprasim ar upėtakis aktyvus ir gal net ar jo čia yra didelio, kaip kad po neršto.
Kol priėjau upę teko nori – nenori traukinėti fotiką -tokio ryto nemačiau nuo praeito lašišų sezono. Kvepia rudeniu ir dilgėlėm. Nu ir potankėm mano šaibom iš bridokų. Pirmas spotas, kur žiemą turėjau gerą pasikabinusį – tuščias, bet už posūkio, ilgoj tiesioj ramumoj atsivijo voblerį keturiasdešimtukas ir ramiai sau prisišvartavo kažkur netoli kranto esančiam žolyne. Daugiau aš jo taip ir nebepamačiau, bet ankščiau užduoti klausimai buvo atsakyti.Tik pakeičiau voblerį iš didelio pink tricoroll’o, kuriuo domėjos anas tėtis, į mažesnį naturalų trout tune ir jį vydamasis jau kalė trisdešimtukas, bet nepasikirto. Sekančioj sraunumoj pakeistą vobliką su ratilu nuo paviršiaus vožė dar kažkas, nemačiau deja. Gedui tik rašinėju apie veiksmą, o anam gale nieko gero. Lyg kitoj upėj žvejotų. Nulis. Realiai jis žvejot tai nemoka, nu bet vistiek kažkas galėjo išlįst bent iš mandagumo, kad nesigraužtų žmogus.
Sekantis S vingis su vidury upės kyšančiu nulūžusiu medžiu ir dar vienas pravedimas būtent ten kur reikia ir taip kaip reikia, tik kad downstream’u ir šį kart jau smūgis. Kertu – sėdi. Užtikrintesnis toks tai ir pakibo normaliai. Iš akies keturiasdešimtuko nesiekia, bet kažkur netoliese. Nufotkyt upėtakį su senu helios objektyvu be fokusavimo žiedo paryčiais, pasirodo, yra iššūkis net ir tokiam rimtam fotografui, kaip kad šių eilučių autorius. Pasikeičiu į giluminį timon tricorol gt – nu ir tas gi dirba, susilaukiu dar kibimų. O Gedui nieko. Dar keletas metimų ir užpainioju valą taip, kad tenka žaist kokias 10 min išpainiojant. Matyt nepastebėjau ritėje susidariusios kilputės, kuri va taip patrumpino rytinę žvejybą. Nenorėjau pjaut daug valo..
Per tą laiką Gedui trūksta kantrybė ir sutariam, kad eisiu iki keliuko, nuo kurio jis mane ir nugriebė varant į kitą ruožą. Iki pavakarės patikrinom dar du ruožus, aš pagavau dar kelis upėtakius, vieną mažesnį, kitą legalų, buvo dar kibimų. Vienu momentu už nugaros išgirdau, kad rėkauja jau brangus draugas – turi kažką rimto. Mečiau ant žemės spiningą, išsilupau iš kuprinės fotiką ir bėgte galvodamas: zjbs, bus fotkių su gera žuvim rankose. Ir akurat – matau kelių centimetrų srovinę aukšlę, kabančią ant kablio, kuris yra pusės jos bl dydžio. Nu tikrai, kaip neįamžinsi tokios. Ai, dar Gedas vienoj vietoj matė kažką panašaus į prie jo priplaukusį didelį karpį. Aš realiai nežinau ar jis užsimetęs grybų ėjo ar ne, bet priėjom ir tipį, kuris ten stovi jau senokai. Pro originaliai padarytas palapinės dureles kyšojo ciklopas, Gedas nupaveikslavo jį. Viduje buvo ir svečių knyga su juokingais įrašais, pvž ‘valgėm visi, bet šikom ne visi’. Be viso to – mačiau du kiškius ir vieną stirniuką. Tokia visai prigrūsta vaizdų ir įspūdžių diena, o ir žvalgyba pavykus Sėdi ten ir dabar profesoriai. O gal jau tiesiog užkilo nerštui?
