Žieminės žvalgybos

Supranti, kad atsidūrei gerame upės ruože, kai pirmadienį tik prašvitus besimaunant bridokus – privažiuoja vietinis ir tarmiškai užklausia ar pasroviui eisiu. Pavėlavo bičas maždaug 5 minutes, gerai, kad statoile nebuvo nei vieno žmogaus eilėj kai paskubomis dariaus kavą, kitaip atvaręs jau būčiau tą vietnį besimaunantį bridokus radęs ir, kogero, uždavęs tą patį klausimą, beigi nuvaręs ieškot kitų vietų. Ain’t life a pickle? O ruožas šitas yra tikrai vienas smagesnių. Paskutines keletą žūklių – explorinom su Gedu ir Justinu. Sumoj praeita tikrai ilga atkarpa, kaikuriose vietose jau būta ir po kelis kartus, tuščių žvejybų dar nebuvo. Žuvies yra gražios, nors ji reikalauja nemažai darbo. Kas kart nuo tamsos iki tamsos, bet tikrai neprailgo nei viena žūklė. Tiesa, buvom su Justinu ir ant kitos upės patikrinti nuvarę. Norėjau aš jam parodyt kaip reikia. Tai vat ir parodžiau -  nusipurtė man profesorius, pisęs iš po gilaus paplauto kranto 65 mm juodą su oranžinėm dėmėm Timon Tricorol voblerį. Dar prieš užmetant ir pasakiau, kad čia labai gera vieta. O mintį žvejot su praktiškai šlakinio dydžio masalais pakišo Gedas. Vieną dieną eksperimentavom: jis vien su tokio dydžio, o aš vien su mažesniais, standartiniais upėtakiniais. Rezultatai buvo apyligiai šiaip, bet man labai patinka turimų didesnių masalų plačios amplitudės ramesnis darbas ir tai, kad jie sunkesni, užskęsta greičiau ir jais eina apdirbti gilesnes duobes. Tiesa, žvalgybų didžiausią upėtakį (apie 45+) pagavau tai su japanska Maria. Bet ji belenkaip gerai užsigilinanti ir tik įmesta iškart užsikuria net mažoj srovėj. Gerai kirto per nagus tas kadyrovcas tada tik pradėjus sukti ritės rankenėlę… Vieną sarakovniką buvau įkalęs ir didžiulėj duobėj su atgaline srove. Ten labiau lydekos tikėjausi, bet irgi – vartiklė tik pliumpt prieš įkrentant dar pirštais pristabdžius per valą, kad nebūtų garso kaip nuo himarso ir tik tik pradėjus sukti – kad pis per nagus. Norėjau pas mamą, kai lupo gyvūlys. Drebėjo pirščiukai, oi drebėjo. O šiandien tai tam gerąjam ruože tik pradėjus žūklę – įkabinau didelį rasta spalvų timon’ą ano kranto medžio šakoj, teko nutraukti. Užsidėjau kitą, taškuotą pink’į ir po kelių posūkių vidury tokiame gražiame susiaurėjime – kažkas rimto užsėdo. Keli pasimuistymai ir atsikabino. Nespėjau pamatyti žuvies, nu bet mažai šansų, kad lydys, labai jau upėtakinė srauni vieta. Nusprendžiau grįžti iki mašinos ir apvažiuoti iš kito kranto. Nusiimt voblerį anyway reikėjo, o ir tikėjausi, kad gal gi profesorius po kelių valandų jau bus vėl ready smurtui. Gaila, bet nebelindo. Iki pat vakaro turėjau dar vieną gerą kibą ir vienas sarakovinkas atsikabino, stvėręs iš po mano krante esančio kelmo. Ble, originalūs trišakiai kabliai ant timonų visai nelaiko. Naujai užsipirkta partija timonų dar neapkginkluota Gedo assistais. Tie, pastebjėjau laiko žuvį daug rimčiau. Nu nebent žuvis išsipisinėja ir tik snapu ar uodega stumdo voblerius, bet nekimba. Šnd diena labai graži, pavakary ir saulutė išlindo, o ir veiksmo buvo. Keletą mažų, bet jau legalių išėmiau, labai skaniai suvalgiau svieste sukeptus su lydekos ikrų padažu. Nieko nepagaukit! Pridedu kelias Gedo ir savo darytas foto.

  • 700_5118
  • IMG_4542
  • IMG_4530
  • ula-230224-01
  • IMG_4545
  • ula-230224-02
  • ula-230224-07
  • ula-230224-08
  • IMG_4547
  • ula-230224-10