Apie rudeninių kiršlių išrankumą

Po daugybės žūklių čekiška nimfa ir po viso lašišų sezono – atradau sausą muselę iš naujo. Jau tiktai buvau pamiršęs koks kaifas yra mėtyti ypač mažą rudeninį sausiaką ant katik užmatytos kiršlio bulkos…Pasiėmus 4 klasės Sage X 9 pėdų kotą po Vision Tool 14′ ir masyvių spėjinių tolimų metimų šitas rankoj jautės kaip koks antrukas ar dar lengvesnis. Maži nagli kiršliai šiltesnę dieną jį labai smagiai sugeba išlankstyt. Tiesa, kad tą patirt – teko neprastai pasipist kol atradau dirbančias muses. Bulkos labai retos (šiandien iš vis buvo vėjuota ir vėsu, tai nebulkavo), o vabzdžių paviršiuje pasimato labai retai. Labai maži, tokie mikro lašaliukai, kurių aš kaip tik dėžutėje ir turėjau ir mažytės apsiuvėlės ar kažkas panašaus. Labai užsihaipini, kai tokį vėlyvą rudenį pamatai kaip tavo tyliai paguldytą susiaką agresyviai nuo paviršiaus čiumpa kad ir ne pats didžiausias kiršlys. Didžiausi keli jaučiu net 30 cm nesiekė, bet kibo visai neblogai, tai veiksmo ir įspūdžių netrūko. Nenusiteikus pagauti ir mažiau eksperimentuojant su muselėm – jaučiu greit pabostų, ypač šiandien. Bet kai surandi raktą – prasideda smagumas.

  • IMG_1448
  • IMG_1650
  • IMG_1439
  • IMG_1461
  • IMG_1655
  • IMG_1665
  • IMG_1453
  • IMG_1458
  • IMG_1670