Paskutiniu metu kažkaip tekdavo daugiau važinėti po jau lankytas upes ir jų ruožus, žinant, kad ten yra žuvies ir tiesiog su tikslu gerai praleisti laiką. Naujų vietų paieškas visai apleidau. Tai yra ir gerai ir tuo pačiu blogai. Gerai tuo, kad šaunu, jog per ilgas upelių paieškas ko gero vis tik pavyko kažką vertingo atrasti ir sužinoti kur galima smagiai pagaudyti. Visas tas laikas ir sudegintas kuras ir visi tušti metimai ir visi palaidoti masalai, nulaužti kotai ir tt. nenuėjo velui. Blogai tuo, kad kaip bebūtų – pilnavertiška žūklė jau senokai bebuvo patirta. Nes pilnavertiška žūklė man pačiam susideda dar ir iš atradimo, o ypač naujų vietų atradimo. Juk žiauriai smagu prasibrauti iki kažkokio tolimo dar nematyto upelioko ir ten dar ir žuvų pasigauti. Tą aš šią savaitę kelias dienas ir dariau. Pirmą dieną nulėkiau iki dar niekad netikrinto Neries intakėlio, kuris buvo visiškai permyžamas ir seklutis, bet toli gražu ne tuščias. Apturėjau gero hemorojaus kol nusigavau iki ten, krantai taip pat žiauriai sunkiai praeinami, pačiame upelyje pilna kliuvinių, kas mėtymą museline darytų beveik neįmanomu. Tai vat, pasiėmiau spiningiuką. Juo daug geriau aptikrinti visas potencialias vietas, o va jau sužinojus, kad jose yra gyvybės – kitą kart jau galima bus ir sado-mazo užsiimti su antruku rankoje ir kokiu mažu kedžiuku. Atvažiavęs prie santakos su Nerim nusprendžiau pasėdėti ir pastebėti kas vyksta. Nepraėjo ir dešimt minučių ir pamačiau gražų, gal beveik 40 cm upėtakį, kuris ramiai plaukiojo palei netoli kranto augančias vandenžoles pirmyn atgal. Vabzdžių paviršiuje nebuvo, tai spėjau, kad žuvis rinko nimfas. Kai jau prisiruošiau užmesti mažytę bronzinę vartyklėlę – žuvis pradingo žolėse ir jau maniau nebeišlįs, tačiau dar po penkių minučių upėtakis vėl pasirodė ir, rodos, toliau pradėjo kursuoti tuo pačiu maršrutu. Nusitaikiau ir įkaliau vartiklę tokia trajektorija, kad traukiant masalą ir upėtakiui artėjant savo maršrutu jis ją būtinai turėtų pamatyti. Ir akurat – pajuntu labai nesmarkų bet smūgį. Vanduo toje vietoje buvo pasidrumstęs nuo įtekančio molingo upelio, tai nemačiau kas tiksliai buvo, bet spėjau, kad upėtakis smūgiavo masalą vydamas jį lauk, o ne su tikslu užkąsti. Kiek luktelėjau ir antras metimas buvo lygiai taip pat paskaičiuotas ir tisklus kaip ir pirmas. Šį kart smūgis jau stipresnis ir jaučiu, kad aname gale jau sėdi. Išsitraukiu žuvį gan lengvai. Nedidelis gal kokie 37 cm, bet visvien smagu. Kaifas, kai pamatai ką medžiosi ir tada jau medžioji o ne atvirkščiai. Greit atkabinu, leidžiu atgal ir pradedu kilti molingu myžupiu aukštyn, pirmi keli metimai ir pasigaunu pirmą nediduką upėtakį.Dar už poros posūkėlių gražioje duobėje po pasvirusiu žilvyčiu įkabinu kiek rimtesnį, kuris žvakiuoja kaip ant gaidžio. Išsitraukiu, et – vis tiek nelegalus. 28 tukas. Bet kaip tokio dydžio upelyje – jau visai smagus priešininkas. Gerai aš tame myžupyje privargau karstytis jo krantais po suvirtusius medžius. Tikros džiunglės, o ir pėdos nei vienos. Patinka man atsidurti tokiose vietose. O ir šiūkšlių nereikėjo rinkti, nes jų paprasčiausiai čia nebuvo. Tą dieną taip nieko rimtesnio daugiau ir nepagavau. Visi kiti iki 25 cm, bet jų buvo tikrai daug. Veiksmas ištisinis. Smagu, o ir mėtymo skillsus pasitobulinau. Tikiuos.
Kitai dienai renkantis maršrutą man padėjo Internetas. Nesakysiu kaip kas ir kodėl, bet padėjo tikrai smarkiai. Nuvykau prie dar vieno upokšnio. Šitas jau gerokai didesnis, pilnas smagių duobių, krantai jau daug lengviau einami, bet aš pasirinkau bridimą upeliu, nes nuo krantų būtų daug sunkiau paduoti į visas gražias duobes. Žiauriai mielas upelis, labai patiko man jis. Žuvies dar daugiau nei aname. Beveik kiekviename potencialiame spote buvo kibimai/pagavimai/išėjimai/atsikabinimai. Žuvies, tiesa , rimtos vėlgi nepasitaikė, bet tikiu, kad ten gyvena mohikanų. Norint juos pagauti – žvejoti gal reiktų pradėti ne nuo ~11 h kaip dariau aš. Vienas didesnių matosi selfyje su juo rankoje. Beveik 30 cm. Tokie keli buvo. Tikrai smagiai prasiėjau tą dieną, bus galima dar vieną žvaigždutę LT mapse užsidėti su geru spotu, kad grįžti ten su muselka ir patycharinti prie kokios didesnės duobės ilgiau. Gal išlįs jos rimtesnis šeimininkas…
