Šaglis Nulija apgavo, nes žadėjo apniukusį orą. Nepaisant to – susiorganizavom ir nulėkėm keliom dienom pažvejoti. Ir viskas pavyko superiškai. Saulutė, gera chebra, naujas upės ruožas, vakare stovykla su idealia lauže ruošta miežine koše, daug blevyzgų, normaliai alaus ir geras visos dienos prisivaikščiojimo paupiais miegas iki sekančios žūklės. Kas liečia žvejybą, tai visai pavykus, nors didelių ir nepagavom, bet aš niekad nesitikiu nieko rimtesnio, kai tikrinu naujus ruožus. Pagavau kelis netoli legalumo, pora tikrai legalių nusipurtė ir dar smūgių apturėjau. Kaziui taip pat teko pasižaist su keliais nelegalais. Kas įdomu – upėtakiai jau atsigavę, nes tik vienas kibimas buvo ramumoje. Visi kiti – srauniose atkarpose. Vienas į tokia sraunumą tik įmestą voblerį kalė iš karto ir tik pakirtus bei pasukus ritę kartą kitą – sužvakiavo du sykius. Toks jausmas, kad vidurvasaris. Jau laukiu vasaros, nusibodo tas spiningas, imsim sausiakus. Beje, dar kartą įsitikinau, kad tikrai nebėra skirtumo ar eiti prieš ar su srove. Kibimas praktiškai toks pats. P.S. Kazio rimčiausias laimikis – trimečio elnio ragas.