Labai stiprus džiaugsmas, kartais net palydimas balsu apima atlikus gražesnį ir tolimesnį spėjinį (spey) metimą dvirankiu. Naujas atradimo džiaugsmas tyrinėjant visiškai kitokio dydžio upes, nei esu pratęs gaudant upėtakius sausa muse. Visiškai nauji atradimai ir supratimai apie žuvį, kurios dar nesu gaudęs. Žuvį, kuri migruoja iš Atlanto/Baltijos jūros į mūsų upes neršti. Visiškai man naujas […]

Teko čia šią savaitę pakeliaut Slovakijoj. Teko ir net pažvetjoti vieną dieną. Žvejyba bent jau toj upėj, kur sugalvojau aš – efektinga praktiškai tik nimfa. O aš nimfa nežvejoju ir tik labai miglotai įsivaizdavau kaip tai daroma. Pasirodo  – labai gausiai figovas tas mano įsivaizdavimas buvo… Variau pasroviui mėtydamas ant gan storo konusinio valo pririštą […]

Šis skridimas – išskirtinis. Tokių vaizdų ir emocijų (nebūtinai tik gerų) pasiūlė, kad eina peklan. Smagu, kad Agnė pradėjo mane kibint, norėdama išmokti žvejoti museline. Neišsiplėsiu, bet labai nice matyt ją laimingą paupy kartu. Pirmi laimikiai jau taip pat pagauti, užsidegimas yra! Vienu įrašu aukščiau yra ir jos pirmi įspūdžiai. Gal turėsiu šito mini blog’o […]

-        Sveiki, Jums gimė mergaitė, – paskambinusi pasakė gydytoja mano tėčiui, kai visa giminė tikėjosi ir laukė berniuko. -        Nu nieko, išmokysiu ir ją žvejoti, -atsidusęs pasakė mano senelis. Tai čia pretty much sums up mano santykį su žvejyba. Aš daugiau jos mačiau, nei patyriau. Matydavau, kai tėtis ruošiasi, matydavau, kai grįžta. Ir tiek. Procesas man atrodė […]

Pirštai suragėję ir suskeldėję nuo belenkokio šalto vėjo, kažkur pro kojinę leidžiantys bridokai irgi nepakelia nuotaikos, kai reikia užbrist atsikabint už dugno užsikabinusią vartiklę. Ir iki šiol keletas nedidelių upėtakių šypsenos mano plikam snukutyje kažkaip nenupaišė, o bet tačiau – yra keli tikslai, kurie mane varo priekin ir verčia kentėt šaltį šlapiose kojose ir sustingusiose […]

Nu ir sunku dabar vobliku užparinti upėtakį. Spėju – ne man vienam. Ir taip yra todėl, kad varlės jau senokai pakilusios iš dugno pradėjo judėt skersai išilgai. O varlės = daug lėtai plaukiančios mėsos, tai nafig ten vaikytis visokias raines ar nimfas ir deginti jėgas beigi kalorijas? Čia va plaukia ruda dūra sau palengva ir […]

Jei šeštadienį geroj upėj nori gerai pažvęjoti – privalai keltis labai anksti, kad prie upės būtum pirmas. Ir upėtakiams beigi kitiems upėtakiautojams yra visiškai px, kad tu vakar išgėrei 10 alaus ir miegot nuėjai po pirmos. Rašau ir smiginėju prie kompo, tai gal ir užtenka tokio ilgio postuko jau… Pati žvejyba labai stebuklinga nebuvo, bet […]

Pažvejojo šlakio biškį čiortai. Pateikiu kiekvieno tekstą.   KAZYS: Sestadienio rytas, lyja. Ankstyvą rytą prigriebiu Gedą ir pajudam link vietos. Pakeliui nusikeikiu – palikau brydkelnes. Prisideda dvidešimt minučių kelio. Važiuojam – balos iki kelių – galvoje – kaip čia bus, ar vanduo ne kakava. Anyway – vietoje kitų mašinų nematyti, gaudyti galima. Pirmas pusantros val […]

Dar va iš mašinos tamsoj grįžtant į mobilų rašau apie pirmą metų upėtakių paiešką, nes ryt nebebus kada, o įspūdžių buvo su kaupu, tai išblės kitaip. Kadangi naujaką sutikom kaime pas Agnę, tai šį kart sutarėm su Gedu pašokt paieškot šiandien. Prie upės buvom pirmi nors ir tik apie 10 ryto, zjbs žvejot penktadienį. Vėsoka, […]

O mes ant kapų nuvarėm kiek kitaip šį kartą. Lapų nėra, lauke pilkuma ir šalta drėgmė. Nu ar galima tokiu metu gerai praleist laiką gamtoje su nakvyne? Oi, tikrai ne, net nebandykit. Tada mum daugiau campinimo vietų liks. Tai žodž, susikrovėm lydekų nervavimo ir campinimo įrangą ir sulipę į naują ir dar paaukštintą Gedo džipą […]