Rytų Sajanai: trout.lt taigoje. Trečia dalis

09-17 Trečiadienis

  Pagaliau žvejyba prasidėjo. Gerai išsimiegoję po tikrai nelengvo žygio, nepusryčiavę susirinkom muselines ir nulėkėm patikrinti prie pat stovyklos esančios sraunumos ir duobės. Gedas užsidėjo 10 nr. emergerį, o aš 12 nr. lašaliuką-parašiutą. Besimaitinančios žuvies nesimatė, bet praėjus vos pusvalandžiui Gedas įsikinkė 36 cm. tamsų raibapeliakį arktinį kiršliecą. Nufotkinu bičiulį su pirmu laimikiu ir tas patenkintas nulekia stovyklon ruošti žuvies pusryčiams. Aš dar geras 15 minučių pamėčiau, kol taip pat įsikinkiau tokį patį veikėją, tik tas pasileido save jau būdamas prie pat kojų. Jėga, palaikyt tokią žuvį jau yra smagu, viską nufilmavau. Prisikirtom kepto kiršlio ir sultinio iš jo. Dabar čilinam, laukiam pavakario, kuomet pradės skristi vabzdžiai ir žuvis pradės aktyviai juos rinkti nuo paviršiaus. Svarbu, kad vieta čia – tikrai žuvinga.

Gaila, bet vakaras buvo apniukęs ir lietingas, tačiau nepaisant to mes pasigavom kiršlių vakarienei. Aš ant sausiako įkirtau apie 32, Gedas ant nimfos gal apie 28-30cm. Kitus mažesnius paleidome. Vėliau dar pasiimiau spiningą ir nuėjau patikrinti kiek žemiau esančios didžiosios duobės. Iššukavau ją nuo dugno iki paviršiaus skersai išilgai pastoviai keisdamas blizges ir sukres, bet nieko. Grįžus dar pasikepam kiršlių alyvuogių aliejuje, prikertam sausainių ir chalvos, užsigerdami karšta juoda arbata, pagardinta “malūninkų” ir skiesto Andrėjaus spirito mixu. Tada sulindom palatkėn ir prieš miegą dar pasileidom Keruako “Dharmos valkatos” audio knygą.

09-18 Ketvirtadienis

  Rytas drėgnas bei ūkanotas, kalnai ir priešais mus esančios uolos pasislėpę tiršto rūko gumuluose. Brr, kaip nemalonu lįsti iš šilto pripersto miegmaišio ir kapoti sausas skiedras laužo įkūrimui. Rytinė kava su sausainiais, prausiamės ir padarom keletą kadrų su rūku paupy. Dar pagalvojau, kad visai neblogi vaizdeliai mūsų šios dienos “vonios kambary” :D . Laukiam kol bent kiek prasisklaidys ūkanos ir svarstom ar plaukti šiandien ar rytoj ir ilgiau pažvejoti čia. Kad prastumti laiką iki žvejybos – pasileidžiam upe kiek žemiau nešini puodeliais. Ten ant skarduko vakar mačiau didelę bruknių plantaciją. Prisirenkam pilnus indus ir grįžę pasidarom uogienę su cukrumi. Išsiverdam ryžių ir sukapojam juos su vitaminų bomba. Skaniau bruknes esu valgęs nebent pas Andrėjų namuke su sgusčionke. Bevalgant pragiedrėjo, tai stveriam muselines ir prie upės. Gedas šiandien bando strymerius, o aš iš pradžių šlapias muses, bet kai po eilinio “red tago” užmetimo nieko nepešu – užsirišu patį didžiausią emergerį. Pats pirmas gražus padavimas į vietą kur srovė ribojasi su ramuma, emergeris kiek paplaukia ir prieš akis matau nuo dugno link sausiako staigiai kylantį šešėlį. Stveria, kertu, turiu. Nesunkiai išsitraukiu, nes nelabai didelis – 35 cm. Mėtau toliau, apturiu vieną kibimą, po to – tyla. Keičiu muses į vis mažesnes, bet rezultatas tas pats. Permainingas kalnų oras vėl pasikeitė – užslinko debesys ir pakilo šaltas vėjas. Nuėjau iki Gedo – tas nei kliovo neapturėjo. Nutariam grįžti į stovyklą. Lauže išsikepėm ant šakos pamautą kiršlį, gardu, o ir aliejaus/keptuvės tam nereikia. Po to sugalvojam, kad reikia pakuotis ir plaukti paieškoti kitos vietos žūklei ir stovyklai. Pirmas leidimasis upe paliko gerų įspūdžių. Vietomis upė susiaurėja ir pagreitėja, teka pro pat stačias nuo kranto kylančias uolas, tik spėk posūkius išiminėt ir laviruot tarp didelių išsikišusių akmenų. Jėga. O aplink kalnai ir rudens nuspalvinti medžiai. Vienoje vietoje upę kirto du elniai, spėjau nufilmuoti, nerealu. Taip paplaukę porą val. nutarėme apsistoti gražioje vietoje. Nors upė čia ir gan sekli, tai jei su žvejyba bus ne kas – gerai pačilinsim ir pafotografuosim. Pasistačiau palapinę ir po kurio laiko nueiname paexplorinti žemiau esančių vietovių. Prieiname beržynėlį, kuriame randame daug senų medinių triobų griuvėsių. Tai yra buvusio šachtininkų kaimelio liekanos. Kaimelis ir žemėlapyje buvo pažymėtas. Vaizdelis buvo siurrealistinis. Kaip iš kokio “Stalker” filmo. Sunku patikėt, kad viskas ką matai yra tikrovė. Vos viena medinė trobelė išlikus dar nevisiškai sugriuvus ir viena pirtelė. Prifotkinom ir radom gerą duobę žvejybai su užvartomis. Įėjimo į šachtą taip ir nepamatėm. Andrėjus pasakojo, kad ta šachta buvo apleista, nes ten rado didelius radiacijos kiekius.

Dabar grįžę stovyklon, jau prie laužo čilinam, verdam arbatą ir mėgaujamės gamta. Realiai viskas ko reikia yra čia visai šalia, tik labai daug žmonių to nepastebi. Darbas – namai – darbas – namai – kavinė – namai – darbas – namai…Daugumai to užtenka. Reikia tarpuose rasti noro ir laiko pamatyti ir patirti daugiau :) Ok, gana čia filosofijų :D Tai va, vakare dar pasikepėm duoniukų žarijose ir kirtom juos su sviestu ir sūdytais kiršlio ikrais. Vakare dar šiek tiek pafotkinom ir gult.

09-19 Penkatienis

  Dar naktį ramybės nedavė pastovus, labai stiprus vėjas, atlekiantis upe iš viršaus nuo kalnų. Atsikėliau pirmas, įkūriau laužą, padariau arbatos ir pusryčius. Sočiai prikirtę grikių su džiovintu faršu ir daržovėmis, susipakuojam žaislus į kuprines ir viską paslepiam toliau nuo kranto. Metas eiti žemyn patikrinti vakar rastos duobės. Gedas ima Yashica-D pafotkinimui, o aš – spiningą. Eidmas iki duobės pakeliui dar apmėčiau gražesnes vieteles. Pačiai duobei skyriau daugiau laiko ir atidumo, tačiau – nieko. Paėjau akmenuota upės salele kiek žemiau, nes ten pamačiau dar vieną gerą vietą: baigiantis salai pagrindinė upės srovė prateka per seklumą ir apačioje atsimuša į krante esančią uolą. Ten susidaro ir atgalinė srovė ir verpetai. Pirmas bronzinio upėtakiuko pavidalo blizgės metimas prie pat uolos, traukiu ir pajuntu svorį anam gale. Smūgio nebuvo. Greitai pamatau lenoką, jis priešinasi vangiai, tad gana greitai išsitraukiu. 42 cm, nedidukas, bet vistiek smagu, jau antras šioje kelionėje. Reikia ir Gedui bent vieną įkirst. Grįždamas stovyklon dar upės dešiniame krante esančioje uoloje kiek aukščiau – pamatau apgriuvusį rastinį karkasą, o už jo angą uoloje. Įėjimas į senąją šachtą. Reiks pamėginti įtikinti Gedą ten vėliau palandžioti.  Stovykloje Gedas išvalo ir užsūdo lenoką, nes mano rankos – vienos žaizdos, atsiradusios nuo šalčio, mat mano oda žiauriai sausa, tai tokio tipo darbus būdavo nemalonu daryt. Pakuosimės ir plauksim toliau.

Pakeliui sustojam prie mano užtiktos apleistos šachtos. Užlipam ir ginkluoti ciklopais įlendam vidun. Pirmą kartą buvau tikroj šachtoj. Viduj, aišku, tamsu ir drėgna. Uolos, apšviestos ciklopo žaižaravo, bet šiaip nieko labai įspūdingo tenai nepamatėme. Viename iš atsišakojimų buvo sulūžę bėgiai, tačiau juo labai giliai eiti nepanorome, mat mediniai įtvirtinimai buvę viduje – jau visai sulūžę ir sutrūniję. Pavojinga, jaučiu net stipresnė garso banga galėtų baigtis įėjimo užgriuvimu. Pasiėmiau vieną žaižaruojantį akmenį atminčiai. Prie upės dar pafotkinam ir plaukiam toliau. Keli nusileidimai buvo tikrai smagūs ir greiti, buvo ir vienas prispaudimas, kurį sėkmingai įveikėme abu, pafilmavau. Iš kart už to prispaudimo, kur baigia kristi srovė yra gera duobė. Panašu į kiršlinį spot’ą. Pasiūlau čia įsikurti. Gedas pasirašo, tad stojam ir iš karto už meškerių. Aš mėtau blizgę ir nieko nepagaunu, o Gedas ant sausiako netrukus įkerta 36 cm. gražų kiršlį. Pafotkinam ir, kol aš nešu daiktus  į būsimą stovyklą, Gedas pagauna dar du raibapelekius, bet jau kiek mažesnius. Vakarienė buvo soti :)

09-20 Šeštadienis

  Pusę nakties pralijo, o ryte krito žiauri šlapdriba. Nelindau iš palatkės iki 10 h. Gerai, kad tokių dienų per visą tripą kol kas buvo nedaug. Gedas taip pat nebuvo ankstyvas, bet atsikėlė pirmas, padarė pusryčius ir arbatos. Prisivalgę Andriušos duotos tušonkės su makarais – susipakavom daiktus ir, daug nesitikėdami, nuėjom apmėtyti duobės ir sraunumos. Kai krenta šlapdriba ir pučia šaltas vėjas – rezultatas nulinis tiek museline tiek spiningu. Gaila, ši vieta buvo kogero viena žuvingiausių, bet nesutapo oras..Grįžtam ir tempiamės laivus su kuprinėmis prie upės. Šiandien buvom pasirįžę nuplaukti labai daug, tačiau jau per pirmas 10 minučių abiejų rankos buvo permirkusios ir sušalusios. Jas tekdavo šildytis pučiant po kiekvienos rėvelės. Praplaukėm dar dvi idealias žvejybai vietas, kur smarki srovė išmušus gilias duobes palei pat uolas, tai tokie praplaukimai pakėlė adrenalino kiekį kraujyje. Smagu, kai stipri srovė tave neša tiesiai į uolą, o tau iš visų jėgų tenka irkluoti, kad išsukti. Taip paplaukę gerą valandą nusprendžiam, kad būtinai reikia sustoti, užsikurti laužą, sušilti ir įkalti arbatos. Taip ir padarom. Nejausdamas delnų kapoju sausiaką laužui, bet po to, užsikūrus laužiuką pamažu tapo šilta ir gera. Nutarėm, kad protingiau būtų čia ir likti, nes tokiomis sąlygomis ilgiau nei dabar paplaukti nepavyks, o ryt gal pagerės oras ir galėsim kaip reikalas pavaryti, tuo labiau, kad laiko dar tikrai turim užtektinai. Neskubėdami įsikuriam stovyklą, išsitempiam tentą šalia didžiulio išvirtusio kedro šaknų. Po to fotografuojam peizažus ir gaminamės valgyti. Vakarop pragiedrėjo ir baigėsi šlapdriba. Lauže vėl kepėmės duoniukus iš miltų ir vandens, tepėm juos sviestu ir valgėm su sūdytais kiršlių bei lenoko ikrais. Fantastika, dar damušėm paskutinio šokolado likučius ir sutemus – miegot.

09-21 Sekmadienis

  Nu ir naktelė…buvo giedra, tai kalė gero minuso. Manau iki -5 tikrai buvo. Normaliai nemiegojom nei vienas. Mano miegasas buvo drėgnokas, tai nuo 3h nakties iki ryto praklausiau muzikos, nu negi pradėsi ten laužą kurent ir džiovint, aišku ne :D Gedas miegojo po tentu šalia laužo, tai dametinėdamas malkas nusnūdo kiek daugiau. Tai va, gerai, kad oras giedras ir šviečia saulė, nors ir visi daiktai užledėję. Prasidžiovinau drabužius ir miegmaišį, įkalėm arbatėlės su paskutiniais sausainukais ir dabar, prieš plaukimą, verdamės ryžius. Mat gaminsim sushi su sūdytu lenoku ir kiršliu. Le probleme? Taip taip, sushiblia, taip taigoj. Ryžiai, soja, wasabis ir ant viršaus dielis šmotas žuvies. Neįsivaizduojat kas tai yra per džiaugsmas.

Prikirtę susirenkam stovyklą ir pajudam. Šiandien nemažai prasiplaukėm, nes oras buvo šiltas. Taip grubiai apie 25 km įveikėm. Praplaukėm tris žiemines trobeles, sutikom žvejus ties gera duobe, aš pafilmavau, o Gedas karts nuo karto sustodavo pafotkinti peizažiukų. Kalnai aplink jau buvo nebe tokie aukšti, uolos krantuose pasitaikydavo vis rečiau ir išvis vaizdai jau pamažu pradėjo panašėti į tuos, kuriuos palikome ties Novostroika. Sumoje jau maždaug nuplaukta apie 40 km., t.y. apie pusė kelio. Ryt, jei tik oras leis – irgi stengsimės paplaukti panašiai. Ieškodami vietos stovyklai, užsukome į kairiame upės krante esančią žieminę trobelę. Netvarkinga: primėtyta šiukšlių, prišikta bilekur, tad nusprendžiame paplaukti žemiau ir įsikurti, kaip visada – po savo stogais. Visai netoli trobelės radom gerą duobę, tad ir sustojom. Puiki vieta ir stovyklai: upė šalia, ant kranto tarp akmenų yra pakankamai vietos ant smėlio statyti palapinei. Įsikūrus Gedas pradeda gydytis ryte kirviu įsikirstą koją (jam šitame tripe ypač sekėsi su peiliais ir kirviais: jau spėjo sykį įsipjauti ranką bei nusikirsti nuo jos gabaliuką mėsytės, o vakar įsivarė mano kirvį kojon), o aš mėginu imti duobę su museline. Visiškai nulis veiksmo. Grįžtu, imu spiningą ir paeinu kelis km. aukštyn, ten plaukdamas užmačiau labai gilią  duobę. Ten irgi nieko, tik vienas kiršliukas buvo atsivijęs blizgutę. Grįžus kepame duoniukus paprasčiausiai su cukrumi. Niam niam. Gedo koja dezinfekuota ir apibintuota, turėtų sugyti.

09-22 Pirmadienis

  Plaukimo diena. Naktį vėl spaudė minusiukas, bet išsimiegot dviese palapinėje pavyko neblogai. Vėl makaronų su faršu porcija ir pasiėmęs muselinę nulekiu iki duobės viršuje, kur vakar mačiau kiršliuką. Mėtau sausiakus, nimfas ir net strymerius, tačiau nieko. Nutariau ilgai laiko netempt ir grįžti stovyklon, kad greičiau išplaukti, nes atstumas iki Novostroikos jau nebeatrodo toks mažas ir labai greitai įveikiamas, liko gal 40, o gal net  50 km. Pakuojamės, oras plaukimui vėl labai geras, nors naktinė šalna iš ryto dar jautėsi. Ko gero ir žuvis nekimba dėl to šaltuko. Pirmas tris valandas dar plaukiam kalnuose, krantuose dar buvo uolų, prispaudimų ir stiprios srovės atkarpų, kur dar buvo ką veikti irklais. Po to pasiekėme upės išplatėjimą. Žemiau ji susiskaido į protakas ir tekdavo greitai pasirinkti kuriuo keliu plaukti. Visada, aišku, imdavom vandeningesnę protaką, tai rimčiau “sėsti” ant sėklių neteko. Apie 3h sustojom užsikurti lauželio ir išsivirėm paskutinius du bomžpakius, kurie ir buvo atidėti greitam pasistiprinimui. Po to tęsėsi plaukimas kilpomis, kurios buvo visiškai identiškos. Gal kokių 20 tokių pačių vietų praplaukėme. Viena vieta buvo ypač įdomi. Plaukėm į įkalnę ir tai matėsi. Keistas jausmas plaukti upe į viršų. Aišku, atkarpa nebuvo ilga, bet pakilimą pastebejome abu iš kart. Jau visai netoli Novostroikos pakilo toks priešpriešinis vėjas, kad leidžiantis visai smagiu sraunoku nuolydžiu – gavom gerai irkluoti, kad bent kiek gautųsi judėti priekin. Vakarop pamatėm pirmuosius Novostroikos stogus. Jau seniai svajojom, kaip miestelyje užsipirksim skanumynų ir pasidarysim šventę. Aš sulaksčiau pardon ir partysiau pilną kuprinę vaisių, sausainių, duonos, alaus, šokolado, sgusčionkės ir sėmkių, o Gedas per tą laiką įkūrė stovyklą. Sėdim prie laužo ir viską dorojam :D

Apibendrinant – pirmam kartui toks praplaukimas buvo tikrai įdomus, o jei vanduo būtų aukštesnis (t.y. plaukimas vyktų vasarą), tai vietomis prie uolų būtų tikrai labai ekstremalu. Kaip pirmam rimtesniam žygiui šitas maršrutas buvo pats tas. Kas liečia žuvį – trofėjų nepagavom, bet kai orai buvo geri – žuvies prisigaudydavom tikrai gražios. Racione žuvytės tikrai netrūko. Tai va, ryt ieškosim Toliko, prašė parduoti jam vieną laivelį, o kol kas  – ryjam toliau :D

09 23-25 Antradienis, Trečiadienis, Ketvirtadienis

  Iš ryto Gedas išėjo miestelin ieškoti Toliko. Po poros val. grįžo. Parvežė jį Jurijus. Pasipasakojom įspūdžius, tada jis pasiūlė iki rytdienos autobuso pasilikti pas juos geologų bazėje. Pakrovėm laivus ir paleidom Jurą, kad negaišinti jo laiko, kol susirinkinėsim stovyklą. Po to, jau su lengvesnėm kuprinėm, pasivaikščiojom po miestuką, atsigėrėm alaus ir vakarop grįžom į bazę. Jurijus dar nuvedė pas vietinius, kur nusipirkome maišą kedro konkorėžių, nes savus susirinktus kažkur sugebėjom palikti :D Vėliau vakaras bazėje su Jurijum ir Toliku prie alaus ir rūkytų taparų ir keptų “pelmenių”. Davėm vyrukam išsirinkti krūvą muselių ir blizgių, palikom hermomaišių, paprašėm, kad lauktuvių perduotų ir Andrėjui. Jura paprašė, kad perduotumėm butelį “spirtnoe” ir Alvydui Barzdėnui. Dar įrašiau keletą Toliko pasakojimų apie medžioklę ir rybalkas. Ko labai trūko šitoje kelionėje – gerai filmuojančio fotoaparato ir bent jau +/- kokybiškai garsą įrašančio diktofono. Būtų tikrai galima daug įdomiau viską pateikti filmuotoje medžiagoje. Tai va, vėlai nuėjome miegoti, o trečiadienį 5h ryto atsikėlę iš kart susipakavom kuprines ir Tolikas savo “žiguliais” mestelėjo mus iki autobuso stotelės, nuo kur mes 6,20 ryto išvykom į Cheremchovo. Geri žmonės Jura, Tolikas, Andriuša, Ženia. Norisi dar juos aplankyti. Tikrai turi ką papasakoti apie gyvenimą Sibire. Pažadėta Jurai atsiųsti registruotą laišką su filmu bei spaustomis ir skaitmeninėmis nuotraukomis. Andrėjui – taip pat paruošime paketėlį ( perrašinėju tai iš sąsiuvinio 11 28, abu paketai jau prieš keletą dienų buvo išsiųsti), galės savo žiemos trobelių sienas ir mūsų nuotraukomis pasipuošti. Trobelių, kurios nuo artimiausios civilizacijos yra už 80 km tik uralais ir panašia technika pravažiuojamu “keliuku”.

Tai va, riedėjome senučiu sausakimšu autobusiuku Cheremchovo link, išvažiavę dar tamsoje. Keliukas buvo toks puikus, kad kartais tikrai pakildavome nuo sėdynių, kai vairuotojas įlėkdavo į kokią rimtesnę duobę. O kaikuriems keleiviams tas 3 kelionės valandas ir stovėti teko…Atvykus – nusprendėm užsiregistruoti, tad patraukėm į netoli stoties esantį “trijų žvaigždučių viešbutuką Kedr” . Už pirmą parą kambaryje su dviem lovom, foteliu, kriaukle ir TV palikom 1800 rublių. Dušas neveikė, tai mus palydėjo į pirmame aukšte esantį atsarginį dušą, kuris nuo to seno mūrinio pastato statybos laikų (spėju, gal kokie 1960m.) kogero remontuotas nei kart nebuvo. Sibiras blia…Po to pasivaikščiojom po nykų miestelį, kuris, rodos, neturi nei vienos gražesnės viešos erdvės. Parduotuvėse kortele atsiskaityti negalima, arba ten kur ankščiau tai būdavo galima padaryti – dabar netas neveikė. Pasisekė, kad radome “Spar” prekybcentrį, ten ir apsipirkome. Dar užsukome į, rodos, vieninelį “restoraną” “Arlekin”. Pigi jau gerai pagyvenusi apdaila, simpatiška barmenė ir gan brangus maistas. Už dvi vidutines picas, po bliūdelį kopūstienės ir vieną skarbonkę alaus palikome 700 rublių. Mums bevalgant pradėjo rinktis kostiumuoti ir šlipsuoti dėdės, kuriuos Gedas garsiai pavadino ofisiniu planktonu. Tada pagalvojau, kad tai kogero arba ir yra vienintelis arba šiaip rimčiausias vietos restoranas. Dar pasiūliau Gedui viešose erdvėse tyliau vartoti tarptautinius žodžius. Grįžus kambarin – vakaras prie TV, per kurį vien pro rusiška propaganda. Viena laida buvo su dėde Žirinovskiu, kuris sakė (kur ten sakė, apsiseilėjęs rėkė), kad reikia kurti Rusijos Imperiją. Ir dar sakė, kad Ukraina – teroristai ir, kad daug buvusių SSSR  narių dabar nori vėl grįžti pas kacapą. Tai va, tokio mazgajobo TV žiūrovai čia klausosi pastoviai, nes be jo dar buvo “tikros meilės istorijos” bei vėlai vakare meninis filmas “Soldat Džein”, o visa kita mazgajobai ir reklama.

Ketvirtadienio ryte nusprendžiam susisiekti su Saša (taksistu, kuris mus pametėjo iki Novostroikos). Tas buvo nustebęs kokio velnio mes jam iš karto neskambinom, o nuvarėm į tą skylę “Kedr”. Greitai per pažįstamą suderino butuką su virtuve, kurioje yra viskas ko reikia pasigaminti maistui, vonia, gera lova, telikas su kabeline, kuris net gausiai cenzūruotą nat geo rodė ( laidos tik apie gamtą ir mašinas, jokių istorinių ar politinių laidų). Ir visa tai už 1000 rublių parai vietoj 1800! Dieną dar apeinam nematytą miestelio dalį, apsiperkam spare visko kelionei traukiniu ir grįždami dar randame “Krasnyj drakon” kiniečių restoranėlį. Aplinka absurdiškai juokinga ir pigi, groja rusiški bumčikai, o lankytojų didelėj salėj apart mūsų nebuvo nei vieno, kaip ir nebuvo nieko, kas primintų Kiniją. Barmenė, rodos, norėjo, kad mes kuo greičiau atsipistume nieko neužsisakinėję, tačiau mes buvom nagli ir paprašėm jūros gėrybių su ryžių porcija. Gėrybes atnešė po 5 min. : kalmarai, truputis krevečių, paprika ir svogūnas. Visai skanu buvo. Po 15 min. paklausėm ar bus ryžių, tai paaiškėjo, kad nebuvom iki galo išgirsti. Po 5 min. gavome taip pat mikrobangėje pašilusių ryžių. Neptikėsit, bet viskas suėjo tikrai gerai. Už tokį malonumą palikom 450 rublių.

Dabar stumiam laiką prie Nat Geo TV. Beje, mieste šiandien vėl nieko gražaus nepamatėme. Aišku, kaip ir visur ten, yra lenino gatvė ir paminklas jam. Taip pat matėm ant betoninio luito užkeltą pupuliarų rusišką tanką T-34 ir vieną mažą skverelį, kuriame net buvo pasodinta gėlių. Nusprendėm, kad mums labai gerai, kad gyvename Lietuvoje.

09 25 – 10 01

  Prastūmus laiką Cheremchove 26d. pavakary buto šeimininkė mus užveža stotin, atsiskaitome ir stoty pralaukiame iki 5h ryto savo traukinio. Kaimynai nepiktybiniai, tereiks atkentėti traukiniuose iki Maskvos, po to iki Vilniaus apie 4,5 paros. Iki kitų kartų :) Palikit komentarų kas patiko, kas nepatiko, patarimų galbūt kažkokių, lauksim!

 

 

  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-232
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-233
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-234
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-235
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-236
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-237
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-238
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-239
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-240
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-241
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-242
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-243
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-244
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-245
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-246
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-247
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-248
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-249
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-250
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-251
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-252
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-253
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-254
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-255
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-256
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-257
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-258
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-259
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-260
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-261
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-262
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-263
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-264
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-265
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-266
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-267
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-268
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-269
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-270
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-271
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-272
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-273
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-274
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-275
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-276
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-277
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-278
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-279
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-280
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-281
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-282
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-283
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-284
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-285
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-286
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-287
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-288
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-289
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-290
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-291
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-292
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-293
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-294
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-295
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-296
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-297
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-298
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-299
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-300
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-301
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-302
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-303
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-304
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-305
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-306
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-307
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-308
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-309
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-310
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-311
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-312
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-313
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-314
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-315

2 thoughts on “Rytų Sajanai: trout.lt taigoje. Trečia dalis

  1. Visas pasakojimas tikrai įtraukiantis, įdomus, su nuotaika. Kai kurie aprašymai leidžia tarsi pačiam persikelti į veiksmą :) o nuotraukos išvis pasaka. Smagiausia, kad pasakojime dera istorijos apie pačią kelionę, sutiktus žmones.. ir apie žvejybą :) Nors, prisipažinsiu, maniau, kad tose vietose ištrauksit ir kažką įspūdingesnio :)

    • Smagu, kad patiko. Dėl žvejybos, tai labai daug ir nesitikėjom, metų laikas ne tas ten žvejoti jau buvo. Kitą kartą, manau, darysim daugiau žvejybinį žygelį :)

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

*
*
Website

You may use these HTML tags and attributes: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>