Dega ir pulsuoja visa dešinė koja, o ypač pėda. Matyt, jau pamažu praeina vakar anesteziologo suleistų šiknon ir kirkšnin stiprių vaistų prieš PKR operaciją poveikis. Jei užsiimi sportais, ypač, pavojingesniais – turi acceptinti tokius reikalus dar pradedant, nes jei apie tai nepagalvosi ir nepaspausi accept mygtuko – po pirmos traumos jau viską numest gali. Žodžiu, reiks kalt nuskausminamųjų, tai kol dar neįpisau – aprašysiu va greitai dieną prieš operaciją labai sėkmingą žūklę-scout’inimą.

Prie upės atsidūriau jau gerai įdienojus, nes reikėjo dar pasipildyti masalų kolekciją papildomais natūralių spalvų voblikais ir vartiklėm (praeitos žūklės pamoka). Tiesa, prie pat upės nevažiavau, nes nenorėjau žaist loterijoje, kurioje galėjau laimėti traktoriaus ieškojimą po kelis aplink išsibarsčiusius vienkiemius. Pėdinau gerą kilometrą bepradedančiom žaliuot pievom po visai taip jau kepinančia saule. Striukė atsiduria kuprinėj man dar nespėjus pamatyti pirmų gražių vingių. Tiesa, lyrinis nukrypimas. Kokio velnio daug tokiai žūklei pritaikytų striukių gamina ryškios kislotnos spalvos? Apie žuvies regą mačiau video, šiek tiek ir skaičiau, dar ginčytis ta tema labai nedrįsčiau, bet mano supratimu – ryškios spalvos nepadeda likti nepastebėtu profesoriaus. Ok, tarkim spalva įtakos neturi. Kuris žvejas nori prie upės šviesti kaip klounas iš tolo? Nu kokio b^b*o dauguma jų ryškiai geltonos, oranžinės, raudonos? Čia juk ne snowboardinimas, kur tokia spalva padeda matyti žmogų iš toli, kas ypač pravartu kai yra lavinų pavojus. Vien dėl spalvos rinkausi pigesnę striukę, nors norėjau kokybiškesnio daikto. Dabar jai jau gal kokie keturi sezonai ir išplyšęs vidus gabalais. Žodž, važiuojam toliau. Tai va – upė čia laaabai didelėm kilpom vingiuoja, kas buvo labai patogu, kai vakare grįžinėjau atgal iki mašinos. Dalis tų kilpų tęsiasi pievom, bet tokiom labai patogiom, ne nendrynais, o likusi atkarpa iki tų vietų, kur jau esu žvejojęs ir pasižymėjęs žvaigždutę su stvėrusiu užtikrintu 50tuku  -  vinguriuoja tokiom kiek miškingom vietom, tad pilna įvirtusių arba nuo pat kranto upės link palinkusių medžių. Vanduo toks drumstokas, bet čia beveik visada taip šitose vietose ir šiandien – tokią saulėtą dieną tai yra pliusas, ypač leidžiantis pasroviui, ką aš ir dariau. Pirmas pasikabinęs jau antrame vingyje upėtakis kalė labai agresyviai. Tokioj sraunumoj iš po kranto paplovimo. Valio, naujas Spro nebrangus vobleriukas samanine nugara ir oranžine papilve sudirbo. Ir šiaip kaip už tokią kainą – puikiai dirbantys voblikai. Skaudu būna laidoti 15 europietiškų kainuojančius japoniškus žaislus, o va tokį….bendriau tokį irgi būtų skaudu :D Užtvirtinau šitą voblerį pagavęs juo dar kelis legalius svoločius. Taktika kaip ir aną kartą kitoje upėje. Sraunumos, lėti lėti pravedimai be jokių twitch’ų ir, aišku, traukimas prieš srovę. Po to pradėjau eksperimentuoti su naujom KIBS vartiklėm, bet jos daug džiaugsmo šį kart neatnešė, gal kiek per sraunu joms ir srovė vis išmušdavo jas iš “darbo”, nors daiktai irgi superiniai. Ble, pasijutau kaip koks promoteris dabar. Išbandžiau miško ruože ir kitą, kiek gilesnį suspending crank tipo japanską brangų vobliką. Jis taip pat nieko gero čia buvo, nepagavau juo nieko. Bet dar nenurašau, tiesiog spėju, kad jis ne taip kontrastuoja tokiame vandeny. Bus aiškiau pamirkius kur skaidru (bleee kaip ilgai db laukt iki kitų žūklių..). Miško ruoželis gan sudėtingas toks, bet ne mažiau kibus nei atviros vietos, pagavau panašiai žuvų. Tik kad užbridinėti atsikabinti voblerio tekdavo jau dažniau. Toli gražu ne visos povandeninės kliūtys čia matomos. Įsimintiniausia akimirka iš šito pasivaikščiojimo buvo tokio jau stambesnio, arti 40 cm upėtakio smūgiai dviem metimais iš eilės. Bet, matyt gavo šiek tiek per žabtus ir daugiau nebelindo iš po suneštų alksnio sėklų, įsirėmusių į virš geros duobės įvirtusį medį. Nelindo net ir man prisėdus ir skaniai suvalgius pietus su čiajum. Gudrūs tie profesoriai, antrą šansą jei ir duodą, tai trečią gali gaut nu nebent per lašalų skridimą. Fotkinau nelabai daug, man dabar dar nėra gražiausi vaizdai, o kai sugis koja – tikiuos galėsiu eit ir pasimėgauti gražesniais vaizdais ir žuvim lašalo metu su sausiaku. .!. Ateeee.

  • IMG_1418
  • IMG_1402
  • IMG_1415
  • IMG_1433
  • IMG_1428
  • IMG_1422
  • IMG_1432
  • IMG_1453
  • IMG_1435
  • IMG_1436
  • IMG_1455
  • IMG_1507
  • IMG_1462

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

You may use these HTML tags and attributes: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>