Rytų Sajanai: trout.lt taigoje. Antra dalis

09-10 Trečiadienis

Išsimiegojom Novostroikos geologų bazėj gerai. Priperdėm taip pat ne prasčiau. Norėjom išvėdint, bet čia viskas paprastai padaryta – langai neatsidaro. Greitai pakuojamės daiktus, nes žinom, kad tuoj turi pasirodyti Jurijus. Kai jis ateina – mes jau viską susipakavę. Tolikas su Jura svarsto ar keltis į bazę su dviem “Uralais” ar pakaks vieno. Nusprendžiama važiuoti dviem sunkvežimiais. Ir štai apie 08:30 mes jau sėdim uralo su kranu kabinoje ir filmuojame išvažiavimą iš Novostroikos. Vairuoja aparatą Tolikas. Jis dirba su Jura jau daug metų. Pagrindinės pareigos – vairuotojas ir bazės Novostroikoje sargas. Teisingas vyras, tiek psichologiškai tiek fiziškai – grynas sibirietis. Gimė Novostroikoje. Tai va, kol mes iš lėto paliekame miestuką 9 tonas sveriančiu sunkežimiu – Jurijus kitu tokiu pačiu aparatu surinkinėja miestelyje uogautojus, kuriuos veš į kalnus. Surinko gal kokius 8 žmones su gausia manta. Net benzininį pjūklą turėjo. Jie kalnuose rinks bruknes, nakvos ir, kai Jurijus iš bazės Sajanuose grįžinės miestukan – paims juos. Dabar apie pačią kelionę. Tokios bekelės mes neesame gyvenime matę. Pranoko su kaupu tai, ką įsivaizdavau. Sėdėjom kabinoj atkabinę žandikaulius, kai uralas be vargo pervažiuodavo didžiausius akmenis, gilias duobes bei upes. Važiuoti akmenuotu upeliu prieš srovę šitam aparatui yra tiktai smagi mankštelė. Kai užsikėlėm aukščiau – lijęs lietus virto šlapdriba, dar aukščiau – stambiom snaigėm. Uogautojams buvo geras prajobas, nes ankščiau išlipti jie nepanoro, mat uogų buvo per maža. Išleidom jau persikėlus kiton kalnagūbrio pusėn, nors ten uogų buvo dar mažiau. Po sniegu gi neuogaus. Su uogautojais liko ir vienas Uralas, tad Jura persėdo pas mus, o mes iš kabinos perlipom į kuzavą. Tada įspūdžiai dar paaštrėjo. Žavesio pridėjo ir palei nosį kabalduojantis nuplyšęs nuo laikiklio krano kablysblia. Ypač jis mums patiko važiuojant apačioje ties Jermos upe, kai ją daug kartų kirsdavome arba tiesiog važiuodavome ja. Prifilmavom ir prifotkinom jėgiškai. Atvykstame į vietą, kur rytoj pradėsime žygį. Paliekame sunkias kuprines giliau miške tarp samanų ir lipam atgal į kuzavą. Geologai mums norėjo parodyt bazę kalnuose, nors tai nėra visų akims. Labai iš lėto uralas stačiais akmenų serpantinais ropščiasi aukštyn į viršuje eančią būsimą aukso kasyklą. Po 3 km. ropštimosi stačiu akmenuotu labiau bekelę primenančiu keliuku tarp įspūdingų peizažų – pasiekiame bazę. Iš viso šita kelionė truko 8 valandas, nuo miestuko nuvažiavome 90 km. Viršuje mus labai šiltai ir draugiškai pasitinka Andriuša su Ženia. Jie čia sargauja. Andrejus jau virš metų nebuvo civilizacijoje. Pozityvia energija trykštantis vyriukas. Rodo savo mobiliuoju telefonu darytas nuotraukas. Kalnai, taigos gamta, nerealu. Jei jam duot pilnakadrį aparatą ir išmokius naudotis – kažkas gero gautųsi, tikrai moka paimt vaizdą per ieškiklį. Mums labai patiko jo vienas kadras. Meškos didelė pėda ir jos viduje mažiuko meškiuko pėda. Tobiš ėjo mamytė ir paskui ją sekė atžala. NEREALU. Gailiuosi, kad neperfotkinau to vaizdelio. Taip, o kitas vyrukas – Ženia. Tvirtas sibiro mužikas, nelabai kalbus, bet draugiškas ir nuoširdus. Jis visiems padarė sočius pietus – keptų elnio “iziubr” kepenėlių su svogūnais keptuvė ir virtomis bulvėmis. Šiaip aš neesu kepenėlių mėgėjas, man jos įprastai būna per sausos, bet šitos – tiesiog tirpo burnoj. Su Gedu vos įveikėme milžiniškas porcijas. Po to Gedas padarė visų personažų portretines nuotraukas, aš taip pat gausiai pleškinau ir filmavau. Po gerai praleisto laiko bendraujant su sibiriečiais ir befotografuojant magiškus peizažus rūke – atsisveikinam su visais ir patraukiam serpantinu žemyn paliktų daiktų link. Sibiriečiai nenorėjo girdėti apie jokius mūsų jiems duodamus rublius už pavežimą ir svetingumą. Beje, dabar turime misiją apdirbti foto/video ir išsiųsti paštu Jurijui bei Andrejui. Adresus abiejų išsimušiau. Serpantinu nusileidome gan greitai. Nors Ženia primygtinai siūlėsi mus nuvežti, bet atsisakėme. Norėjome tylos ir gražių vaizdų. Uralo variklio skleidžiamas triukšmas – kurtinantis ir jau spėjęs užknisti per visą kelionės dieną. Nusileidę įsikūrėme stovyklą netoli Jermos upės giliame samanų patale. Jau tamsu, rašau sėdėdamas prie laužo su ciklopu, prisivalgęs makarų su faršu ir prisisiurbęs arbatėlės.
P.S. Jura minėjo, kad Bolšaja Belaja aukštupyje gyvena dideli taparai. Jau laukiu jų…O ryt nusimato žygis Ermošin kalnagūbriu, katino dienos baigėsi. Iki.

09 11 – 14

Nebuvo laiko ir jėgų kas dieną rašyti. Nesveikos dienos su nuotykiais buvo. Ketvirtadienio rytą išsimiegoję ir papusryčiavę susirinkom stovyklą ir patraukėm žemėlapyje pavaizduotu keliuku. Andrėjus dar bazėje mums žemėlapyje pažymėjo dvi trobeles. Ir visi nuotykiai buvo dėl to, kad mes supainiojom Andrėjaus statytą žieminę trobelę su kita pažymėta žemėlapyje. Paėjėję apie 3 kilometrus keliu palei Bolšaja Jerma upę priėjome labai jaukią trobelę su atskirai pastatytu “viešbutuku” svečiams, pirtele, sandėliuku, maisto atsargomis keliautojams ir pan. Viską pafotkinę ir apžiūrėję – viduje radome 09 09 Andrėjaus paliktą raštelį mums su šiltais palinkėjimais ir pilną bliudelį mums priskintų bruknių, bei keletą gražių bulvių, taip pat tušonkės skardinę. Viskas mums. Užkandom bruknių, kiek tilpo pasiėmėm uogienei darytis vėliau. Palikom šokoladą, parašėm linkėjimus ir patraukėm upe aukštyn nuo žemėlapyje pažymėtos vietos. Naudodamiesi kompasu nusprendėme kopti į dešinėje pusėje stūksantį Ermošin kalnagūbrį, manydami, kad ten turi būti perėja, nes ir upelė sukosi kairėn, kaip ir pažymėta žemėlapyje. Pasirodė, kad ten nifiga ne jokia perėja. Jau buvo vėloka, tai įsikūrėme stovyklą tiesiog ant statoko šlaito miške po dideliu sausu kedru. Pirma naktis tiesiog po tentu, nes sąlygų pasistatyti palapinės nebuvo. Naktį buvo gal kokie -2 ° C, bet miegoti miegmaišyje buvo šilta. Penktadienio rytą papusryčiavę nusprendėme prieš einant toliau – paieškoti kur gi ta perėja. Per kokias tris valandas radome takelį su šalia kirviu pažymėtais medžiais. Andrejus kaip tik ir buvo minėjęs, kad prieisime jo pažymėtą takelį. Apsidžiaugėm ir nulėkėm susirinkinėti stovyklos, kad keliauti jau teisingu keliu. Po keleto valandų priėjome tą vietą jau su kuprinėmis. Paėjom kelias valandas atžymėtu takeliu ir žymėjimai dingo. Nu ką – mes palikę kuprines vėl einame žvalgyti. Vietovės lyg ir panašios į žemėlapyje pavaizduotas. Iš abiejų pusių mus supa kalnai, upelis taip pat yra. Nusprendžiam grįžti prie kuprinių, susirandam lygesnę vietą stovyklai, greit kuriam laužą, kad sušilti ir pradžiovinti permirkusius drabužius, mat visą dieną lijo. Vėliau – tentas, soti vakarienė ir miegot. Gerai išmiegojom, nors ir vėl minusinė temperatūra su sniegučiu buvo. Sintetiniai miegmaišiai visai neblogai šilumą laiko, nors, lyginant su pūkiniais, sunkesni. Už tai sušlapinus nėra jokių problemų prie laužo išsidžiovinti. Tai va, pusryčiams įkalėm ryžių su Andriušos rinktų bruknių uogiene, jėga!!! Susirenkam, kuprinės ant pečių ir pirmyn aukštyn upe. Per pietus 12h pasižiūrim kur saulė, kad tiksliai nustatyti pietų kryptį. Pasirodė, kad mūsų abiejų kompasai šiek tiek klysta, dėl to pasidarė neramu. Bet eiti kitaip nebuvo kaip. Keliaujam toliau, o perėjos kaip nėra taip nėra. Vaizdai ir garsai fantastiški – aplink kalnai, kedrinė taiga, kaikur stūkso aukštos snieguotos kalnų kepurės, aplink cypsi burundukai, o apačioje per uolas ir akmenis ritas upelis. Vienas burundukas kaip tik sėdėjo ant išvartos ir dorojo šviežią kedro konkorėžį. Kai priėjome arčiau – veikėjas greit dingo palikdamas puspilnį konkorėžį skanių riešutų. Kišenėn, bus lauktuvių, nes šitose vietose šviežių konkorėžių sunku rasti. Žygiavom apie 4h tai atsirandančiais tai dingstančiais žvėrių takais per išvartas, pakilimus, staigius akmenuotus nusileidimus, krūmynus ir šaltinius, ties kuriais niekada nepraleisdavom progos atsigerti. Padai degė, keliai ir achilas skaudėjo, bet noras greičiau surasti perėją, pasiekti upę ir pažvejoti vedė pirmyn. Deja. Vėl nepriėjom nieko panašaus į perėją. Vėl paliekam kuprines ir einam žvalgyti. Žvalgydami pagal laiką orientuojantis nueiname dar apie 3 kilometrus. Landšaftas pasikeičia: taiga dingsta, upė apačioje verčiasi per didžiulius akmenis, o krantuose žolynai tampa ryškiai raudonais. Tą vietą praminiau Grenlandija. Grįžom, pasiėmėm kuprines ir atsinešėm jas iki Grenlandijos. Perėjos dar nesimato, bet pagal žemėlapį ir kompasą vietos labai panašios. Prieš kuriantis stovyklavietę nusprendžiam dar pažvalgyti tarpeklį dar toliau. Eianam gal 1,5h ir prienam AKLAVIETĘ, kur kalnai mus jau supa iš trijų pusių. Pravalas, suvokiam, kad tas tris dienas ėjome ne ten kur mums reikia. Vaizdai, aišku, fantastiniai, gaila, kad palikau fotiką ir išėjau tik su kameryte, na bent nufilmavau. Grįžatam ir Grenlandijoj įsikuriam stovyklą, vakarienei pasilepinam bomžpakių sriubyte, šokoladu ir chalva. Nosių nenukabinom, viskas ok – žygis tęsis toliau. Dar iš vakaro vienbalsiai nusprendėme, kad rytoj tai visą dieną šioje gražioje vietoje čilinsim, nes kojas skaudėjo abiems žiauriai. Iš ryto atsikeliu pirmas, iš kart stveriu buvusių čia lietuvių žygio aprašymą, žemėlapius ir bandau suprasti kurioje vietoje mes susimovėmeblia. Po to žadinu Gedą ir raginu greičiau valgyt, susirinkti stovyklą ir eiti atgal iki Andrėjaus trobelės, nuo kur bus tikrai paprasčiau susiorientuoti ir rasti tikrą kelią. Ilsėsimės, kai pasieksime žygio pradžios tašką. Taip ir padarom. Visą tą atstumą, kurį nuo trobelės žvalgydami įveikėm per tris dienas dabar nueiname per 6-7 valandas, aišku tempas buvo geras. Skausmas tapo įprastu dalyku ir tiesiog pradėjome nebekreipti į jį tiek dėmesio, nors ir prieš tai nedejavom, bet ėjome lėčiau. Tarp kitko, prieš tokią kelionę bent mėnesį padirbėti ant kojų ir preso tikrai būtų labai labai labai sveika. Gedas dirbo, o aš tai kaip visada prie kompo sėdėjau. Tai va, grįždami greitį laikėme gerą ir pastovų, ilsėjomės daug mažiau, o ir kuprinės nebeatrodė tokios sunkios arba tiesiog įpratom. Pakeliui jau netoli trobelės viename mažame intakėlyje radome didelį elnio ragą. Pafotkinau ir palikau vietoje, nes jis žiauriai dvokė ir nebuvo labai gražus. Vėliau pamatėme medin įlipusį burunduką. Gedas sugebėjo padaryti kadrą su manim ir burunduku (įdėta ta nuotrauka, pamėginkint rasti burunduką ir komentaruose parašykit kas radot ir kurioj nuotraukoj :D ). Priėjome trobelę, o ten – Andrėjus. Nesveika sėkmė. Sakė – dar 15 minučių ir jis būtų išvaręs patikrinti tinklų ir važiuotų atgal į bazę kalnuose. Šiltai mus priima, ant greitųjų įkalam sočios sriubos ir kartu leidžiamės tikrinti tinklų pastatytų Bolšaya Erma upės duobėse. Fotkinam, filmuojam, klausomės Andrėjaus istorijų apie gyvenimą taigoj, nerealu. Tinkluose radome viso labo tris kiršlius. Sako, kad dabar jau jų mažai rudenį, vat liepos mėnesį papuldavo po dešimt kiršlių į vieną tinklą. Andrejus ištraukia visus tinklus ir palieka juos ant kranto. Klausiu kodėl neperrenka ir nestato jų atgal. “Nereikia būt gobšiam” – sako žilstelėjęs, apiplyšusią nublukusią šturmuotę ir taip pat nublukusias kamufliažines kelnes dėvintis linksmaplautis su mėlyna visiškai nudriskusia kepure, ant kurios išsiuvinėta “AUDI”. Geras žmogus, gudrus, nuoširdus ir drąsus. Parodė mums ir senus nebenaudojamus meškos spąstus, irgi pafotkinom išsižioję. Išsišnekėjom, jam 56 m. bus 57 Rugsėjo 27 d. Žmonai mirus prieš kažkur 20 metų iš Novostroikos jis persikėlė gyventi į taigą ir kartu su broliu dar padeda miestelyje gyvenančiai motinai. Andrejus taigoje pats pastatė 13 žieminių trobelių (o kur mes lankėmės, tai ten blia visas kompleksas ), pats medžioja, žvejoja, renka grybus, uogas ir dar dirba sargu būsimoje auksakasių bazėje. Visko jam užtenka ir dalinasi viskuo ką turi su savais ir keliautojais. Beje, labai kietai pasidarė lieptelį per Bol. Erma upę iki trobelės. Žiemą, kai upė buvo užšalusi jis kiek aukščiau nuo trobelės nusikirto ir perpjovė išilgai pusiau didžiulį kedrą. Po to jį ledu atsitempė iki vietos ir patiesė skersai upės, aišku, atrėmęs abu galus krantan. Kai upė atitirpo – Andriušai beliko sumontuoti tvirtinimus bei turėkliuką ir tiltas buvo gatavas.
Tai va, grįžus po tinklų tikrinimo papasakojam apie ankščiau mano rastus ragus. Andrejus paprašo, kad nuvestumėm iki ten. Keliaujam iki ragų. Parodo mums išdraskytus kedrų kamienus su kailio likučiais. Taip lokiai žymi savo teritoriją. Ir kuo aukščiau nudrėksta – reiškias tuo didesnio lokio teritorijoje esi, nes jie tai visada daro atsitoję ant galinių letenų. Ant vieno kedro išdrąskymas buvo gerokai virš galvos.. Vėliau parodo mums ir lokio kaukuolę. Pasirodo – tą lokį nušovė Andriušos brolis, ir ta lokiena, kuria mus vaišino Jurijus yra būtent šito lokio. Prieinam ragą, Andrejus lengvai atsidūsta – tai ne brakonierių darbas, o natūraliai žvėries numestas. Tai reiškia, kad jam nereikės suvedinėti sąskaitų su murziais, apie kuriuos jis žino ir jau buvo pasiruošęs “dat pyzdy”. Grįžtam su ragu ir Andriuša jį pakabina virš įėjimo į trobelę. Pagaminam sushi iš kiršlio, bet be jūros dumblių ir ryžių. Andrejus prieš tai nebuvo ragavęs žalios žuvies ir šlykštėjosi, tipo kaip mes čia taip ramiai galim valgyti žalią kiršliecą. Bet po to pasirašo, įkala čerką “malūnininkų” ir paragauja. Patiko, sakė negalvojo, kad žalias kiršlys yra toks skanus. Išsiverdam sriubą lauko virtuvėje iš bulvių, ryžių, konservuotų burokėlių ir tušonkės. Kaip skanu, apsiryjam. Paragaujam skiesto spirito. Stipru, šilta ir gera. Pasirodo, kad mes nuėjome iki upės Bolšaya Erma ištakų. Andrejus pats ten yra buvęs tik kartą ir labai grožėjosi vaizdais. Tai va, nuėjom nuo santakos iki ištakų su 45 kg. ant kupros pirmyn ir atgal. Apie 12 km. į vieną pusę. Žodžiu grybai kaip reikalas :) Po skanios vakarienės šeimininkas pakuria mums pirtelę. Super išsiparinam ir įsitrinam skaudančius raumenis. Rojus žemėje, niekad taip nevertinau pirties kaip dabar po tokio žygelio. Dabar jau beveik 2h nakties ir rašau gulėdamas “Gostinicos” gulte. Šilta, mat Adnrejus prišildė pečiuką mums ir čia. Tai va taip baigiu trumpą paskutinių keturių dienų aprašymą. Ryt Andrejus mums parodys kur yra kalnų perėja. Ji randasi žemiau, kur į upę Bol. Erma įteka intakėlis, tą vietą mes praėjome. Kaip minėjau, mus suklaidino tai, jog supainiojom Andrejaus statytą žieminę trobelę su kita, kurią jis taip pat mums pažymėjo žemėlapyje, tai savo buvimo vietą pradėjome sekti nuo klaidingos pozicijos. Bet jei to nebūtų buvę – nebūtume patyrę tiek daug visko ir pamatę tokių vaizdų. Ryt prasidės žygis iki Bolšaya Belaja.

09-15 Pirmadienis

Ilgai rašiau dienoraštį , tai ryte keltis buvo labai sunku, bet šios dienos žygyje miego trūkumo nesijautė. Iš pat ryto Andriuša vėl išvirė kibirą sriubos, prisikirtom, apsiprausėm, o šeimininkas staiga kažkur nieko nesakęs dingo. Gal po 20 min. grįžo nešinas pirmo pasaulinio karo laikų 7-o kalibro šautuvu. “Niekur į tolimesnius žygius be jo neeinu, pavojinga” – sako. Susikraunam žaislus ir miško takeliu pradedam judėti perėjos link. Andrejus, aišku, eina pirmas ir taip pat nešasi kuprinę su maisto atsargomis, kurias paliks brolio trobelėje perėjoje. Eidami iš Andrejaus sužinome daug naudingų augalų. Jis yra vaikščiojanti taigos enciklopedija. Kaškara – nuo gerklės skausmo, anginos; badanas – jei renki jį jau parudavusį ir išsiverdi arbatėlės, tai pajusi tikrą taigos aromatą. Ech, gaila diktofono neturiu, reiktų visus susižymėti. Taip eidami ir klausydamiesi taigos istorijų, anekdotų bei posakių užeiname tai lokio išraustą pakelmę, kur pastarasis rado burunduko atsargų sandėlį, susidedantį pagrinde iš kedro riešutų, tai pamatome ir patį burunduką, kuris per daug neskuba ir papozuoja vaizdo kamerai, tai žiūrėk surandame kokį gražų akmenį, kurį būtinai nufotkinam, tai paėmę didelį akmenį kalame juo į kedro kamieną ir renkame pilnus riešutų konkorėžius. Žygis su tokiu vedliu tikrai neprailgsta, net ir nešantis didelį svorį ant pečių. Šiandien einame kita puse tos pačios dalies Ermošin kalnagūbrio, palei Charte upelę. Spalvos ir vaizdai jau visiškai kitokie nei anapus tų pačių kalnų. Daugiau sausų įvairiaspalvių samanų, islandiškos kerpės, raudonlapių mėlynių, o kedrai ir pušaitės čia jau gelsvos, kas labai gražiai dera su pilku kalnų fonu, sodriai mėlynu dangum, samanom ir mėlynėm. Pleškinam fotikais kiekviename sustojime. Apie antrą valandą pasiekiame Andriušos brolio statytą medžiotojų trobelę. Andrejus čia lankėsi prieš penkerius metus. Palieka atsineštas maisto atsargas žiemą čia medžiosiančiam broliui. Vėl išsiverdam kibirą sriubos iš tušonkės ir konservuotų kopūstų ir apsiryjam. Kiekvienam tenka po tris bliūdelius, mlia. Pasimėgaujam tirpia kava, šokoladu ir sausainiais, o tada susipakuojam ir traukiam toliau. Vakarop įveikiam paskutinį samanotą pakilimą perėjoje. Nusprendžiame toliau nebeeiti, ir taip padarėm apie 9 km tai atsirandančiu tai dingstančiu takeliu per taigą, akmenynus ir Charte upę. Andrejus dar paskaldo bajeriukų, parodo kaip mums bus geriausia eiti toliau, išsiverdam arbatos ir, gaila, bet mūsų gidas mus palieka. Juk jam dar reiks kirsti kalnus, neeis tuo pačiu keliu kaip atėjome. Bet jis nesiparina, sako “fonarik to jest, a v takoe vremia i zveria vstretit mozna”. Atsidėkojam, paliekam lauktuvių atminčiai, atsisveikinam ir jis iškeliauja. Tiesa, dar mums parodė gerą būdą kurti laužui tokiose vietose kaip ši. Paprasčiausiai atvertė po samanynu gulinčius gal penkis didelius akmenis ir še jums žydinys gamtoje. Dabar va rašau kaip tik prie jo, keptuvėlėje kepa trys dideli katik numušti kedro konkorėžiai ir garuoja bruknių arbata. Ryt pasieksim Ermosucha upelę, kirsdami keletą jos intakėlių. Priėję ją jau leisimės iki tikslo – Bolšaja Belaja.

09-16 Antradienis

Buvo šalčiausia naktis iki šiol. Gaila termometro neturėjom, bet po to paaiškėjo, kad šią naktį Cheremchove buvo -13, tai pas mus dar ir daugiau galėjo būti, nes kalnai gi. Naktį išgirdau stovykloje kažką vaikštinėjant ir krebždant. Įsiklausiau ir supratau, kad tas kažkas vaikšto ant dviejų kojų. Tyliai išlindau iš miegmaišio, pasiimiau visada po ranka gulintį kirvį ir pamažu atsegiau palapinę. Galvojau – arba meškutis arba koks buriatijos medžiotojas sugalvojo mus “pakelti”. Ogi žiūriu blia – Gedas malkeles lauželiui renka :D. Pasirodo ir tam šaltis miegoti normaliai nedavė. Aptarę nusprendėm, kad abiem miegoti nedavė ne iki galo išdžiovinti termo apatiniai. Sėdėjom prie laužo laukdami aušros ir eksperimentavom su kedro riešutais. Skaniausi jie buvo apkepti keptuvėlėje ant laužo su druskyte. Kai pradėjo švisti padarėme keletą kadrų, papusryčiavom ir, prieš paliekant stovyklą, dideliais akmenimis prisidaužėm pusę nemažo hermomaišio kedro konkorėžių, kurių čia buvo tikrai labai daug. Tokią progą privaloma buvo išnaudoti. Per gerą valandą baigėm kilti perėja ir prasidėjo leidimasis. Iš pradžių lengvas ir nuožulnus, o po to status per siauručius akmenuotus serpantinus su užvartomis ir šaknimis. Man įkyriai pradėjo skaudėti dešinį kelį ir tai labai trukdė nusileidimui. Gedas ištraukė stebuklingo šaldančio tepalo ir elastinio binto. Greit susiremontavau ir, kol tepalas šaldė, spėjom nusileisti perėja iki Ermosuchos. Jos duobėje ties kita Andrejaus brolio žiemine trobele matėme didžiulį kiršlį, kuris nuo paviršiaus rinko sausiakus. Gražu! Patraukėm toliau tai dingstančiais tai atsirandančiais Buriatijos medžiotojų padarytais takeliais (medžiotojai iš Buriatijos arkliais atvyksta į šituos kraštus pamedžioti, tai jų takus lengva aptikti pagal arklių šūdus). Įveikus apie porą kilometrų abu nusikalam juodai. Pasiūlau tokį variantą: prisipučiam laivus, dedam į juos kuprines ir leidžiam pasroviui prilaikydami juos virvėmis. Gedas po kiek laiko pasirašo, tai taip ir padarėm. Daug kur teko prasitempinėti, bet vietomis gavosi ir pusiau ekstremaliai praplaukti. Jėga, įspūdžių liko superinių, pafilmavau šiek tiek, Gedas sugebėjo ir keletą kadrų padaryti. Dar po kelių valandų pasiekėm Ermosuchos žemupį, kur upė atsišakoja į daug seklių akmenuotų nepraplaukiamų protakėlių. Gedas nueina žvalgyti, o aš atsisėdu ilsinti degančiai skaudančių kelių ir achilo. Po pusvalandžio grįžta “Eina šikt kokia upė graži, kokie ten vaizdai” – sako. Kadangi praplaukti jau nebepavyks, o tamsa labai arti, tai laivus sliapiame krūmuose ir užsidėję kuprines įveikiam paskutinį akmenuotą puskilometrį iki Bolšaja Belaja. Atėjus vaizdai tikrai pakerėjo. Kairiam Belojos krante didžiulės stačios uolos, apačioje per akmenis kunkuliuoja srauni žalia upė, už nugaros kiek matosi horizonete visur Sajanų kalnai, po kuriuos mes tiek klaidžiojom ir tiek prisigrožėjom. Jėga, rytoj atsitempsim laivelius, o po to eisim kiek žemiau esančion gilion ir labai pagal Andrejų žuvingon duobėn pakrušti smegenų kiršliams. Įsikuriam stovyklą ir pasidarom šventinę vakarienę. Išverdu grikius, atskirai vandenyje išbrinkinu daug faršo, daržovių, įmetu kubelį bulijono ir prikraunu daug tirpinto sviesto. Po to viskas buvo sumaišyta ir sudorota tyliai tyliai, be žodžių :D. Gedas dar padarė karšto šokolado su anakardžiais ir sviestu. Žodžiu taip apsiryjau, kad net kelių skausmą pamiršau. O ryt jau laukia pirma įdomesnė žvejyba!

  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-084
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-085
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-086
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-087
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-088
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-089
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-090
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-091
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-092
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-093
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-094
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-095
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-096
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-097
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-098
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-099
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-100
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-101
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-102
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-103
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-104
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-105
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-106
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-107
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-108
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-109
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-110
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-111
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-112
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-113
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-114
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-115
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-116
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-117
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-118
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-119
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-120
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-121
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-122
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-123
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-124
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-125
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-126
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-127
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-128
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-129
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-130
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-131
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-132
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-133
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-134
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-135
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-136
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-137
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-138
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-139
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-140
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-141
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-142
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-143
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-144
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-145
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-146
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-147
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-148
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-149
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-150
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-151
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-152
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-153
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-154
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-155
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-156
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-157
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-158
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-159
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-160
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-161
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-162
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-163
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-164
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-165
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-166
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-167
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-168
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-169
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-170
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-171
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-172
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-173
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-174
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-175
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-176
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-177
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-178
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-179
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-180
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-181
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-182
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-183
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-184
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-185
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-186
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-187
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-188
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-189
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-190
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-191
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-192
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-193
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-194
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-195
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-196
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-197
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-198
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-199
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-200
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-201
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-202
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-203
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-204
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-205
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-206
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-207
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-208
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-209
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-210
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-211
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-212
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-213
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-214
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-215
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-216
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-217
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-218
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-219
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-220
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-221
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-222
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-223
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-224
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-225
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-226
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-227
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-228
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-229
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-230
  • sibiras-taiga-sajanai-museline-trout-lt-goodlife-231

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

*
*
Website

You may use these HTML tags and attributes: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>