Keleto žūklių neaprašinėjau, nes nebuvo kūrybinio įkvėpimo, o šiandien toks va užėjo, be to neblogai pažvejojom keliose naujose vietose. Penktadienį tryse su Simona ir Gedu nutarėm, kad reikia pačilint prie upės su nakvyne ir tuo pačiu skirti visą vakarą ir kuo daugiau sekančios dienos vien žvejybai. Prie upelio atsiradome pavakary, pasiskirstėme darbais: Simona įkurs stovyklą, o mes su Gedu greit užkandam ir žvejot. Ilgai nesvarstydamas imu spiningą, nes jau žinau ne tik iš savo patirties, kad šitoje upėje bent jau šiemet – muselinė visiškai nesiteisina. Gedas ima muselę ir patraukia į žemiau esantį ruožą.Teisingai padariau, kad paėmiau spiną. Neteisingai padariau, kad nepaėmiau pavadėlių. Panašu, kad ten dabar viršų ima lydekos, o tokių gražių upėtakių čia esam pagavę…Tikiuos kitais metais situacija pasikeis. Tai va, nei vieno upėtakio per abu, aš pagavau lydekaitę, viena graži nusipurtė ir trečia nukandus valą nusinešė patį mėgstamiausią vobleriuką. Viskas užfiksuota kamera, tai kai netingėsiu pamontuosiu kažką. Galbūt upėtakiams čia vanduo šią vasarą per šiltas ir sumigravo į motininę upę…Taigi, vakare prie laužo neilgas aptarimas, kepti skanėstai ir visi išsišiepę eina gult. Ryte nutariam laiko daugiau čia nebegaišti, o patikrinti kitos upės dar nepurtytus ruoželius, kurie tikrai turėtų būti įdomūs. Iš pradžių laukų ir miškų mažais keliukais pasiekiam gražų seklų upeliuką. Ten tai knibžda žuvies. Pagrinde upėtakiai. Gedas ima muselinę, Simona savo mezginį, o aš kamerą, fotiką ir iš paskos. Gedas gal kas kokiu ~7-8 metimu po upėtakiuką traukia, kurie neviršijo 25 cm, o aš pasimėgaudamas viską filmavau ir fotkinau. Tikrai gera pramoga, nesvarbu, kad mažiukai. Po kelių valandų kilimo prieš srovę priėjome didžiulę bebrų padarytą užtvanką, kur net sunku suprasti iš kurios vietos pagrindinė srovė atiteka. Ten buvo jau rimto veikėjo kibimas, bet Gedas nepakirto ir tas išsibaidė. Viskas nufilmuota, jėga. Grįždami link mašinos sakėm, kad kitą sykį tikrinsim nuo tos užtvankos. Tai va, sekantis tikslas buvo įdomaus upelio laukuose esantis ruožas. Privažiuojam tiltuką, lipam ant jo trumpam apsižvalgyti ir iš kart pamatom didelę bulką visai netoli pasroviui. Suvokiam, kad ne mažas žvėris ten sėdi. Gedas pagauna žiogelį, meta žemyn, srovė labai gražiai neša vabzdį žemyn ir žuvis energingai žiogą vėl stveria. Metamas dar vienas žiogas – ir vėl viskas kartojasi. Besotis. Gedas paskubomis susirenka meškerę, rišasi jau savo pagamintą žiogą, leidžia jį nuo tilto pasroviui plėšrūno link. Smūgis, kirtis, kotas linksta pusiau, Gedas rėkauja necenzūrinius žodžius o aš su kamera bėgu žemyn filmuoti visko iš arčiau. Deja – kova ila nebuvo, atsipurtė svoločius. Bet adrenaliną pakėlė visiems..Susirišu ir aš muselinę ir gerai iššukuojam žemiau tiltelio esantį basienuką, kuriame knibžda kiršliai. Bulkuoja pastoviai, kibimų apturim, bet nepakertam nieko. Lendu po tiltu, stambaus vabalo metimas skersai srovės, vabalas atsiduria sraunioj vietoj, kad aš net nebematau jo, bet pajuntu smūgį. Kirtis ir jaučiu, kad situaciją valdau jau ne aš. Nespėju didžiulio kiršlio nulaikyti..Tas metasi į žoles su didele jėga ir momentaliai nutraukia masalą. Ech…Rankos dreba, širdis daužos ir pikta ir gera :D Oi gerulis buvo..Gal susitiksim dar. Po kiek laiko pradedam brautis žolynais viršun. Ten upė visiškai užžėlusi ir tik kur ne kur prienam kokį baseinuką tarp meldų. O juose yra gyvybės. Ramiai sau plaukioja kiršliai, bet mažesni, gal apie 30 cm tokie, bet į masalus nereaguoja. Galbūt mato mus. Braunantis tolyn ir bandant nendrynu perbristi upelį – netikėtai įsmunku dumblan ir tenka plaukti..Išmaudžiau ir fotiką. Nieko, užtai emocijų gerų buvo :D Einam gal kokias 3h labai sunkiai praeinamomis vietomis. Jau nusikalę vakarop prieinam gražesnes ir atviresnes vietas, kur ir srovė smarki. Ten pasirodo taip pat nedidelių upėtakiukų eldoradas. Tik čia jie kimba grubiai kas 4 musės padavimus. Tikrai super, nors didžiausias gal tebuvo 23-25 cm. Pasidžiaugę upėtakiukais kokią valandėlę – nusprendžiam eiti link mašinos, nes jau vakarėja, o Simona tai palikta prie mašinos viena. Grįžimas dar užima gal 1,5h, bet smagu, nes apylinkės tikrai gražios. Visi privargę, bet linksmi spaudžiam namo. Iki kito kart!