Dar va iš mašinos tamsoj grįžtant į mobilų rašau apie pirmą metų upėtakių paiešką, nes ryt nebebus kada, o įspūdžių buvo su kaupu, tai išblės kitaip. Kadangi naujaką sutikom kaime pas Agnę, tai šį kart sutarėm su Gedu pašokt paieškot šiandien. Prie upės buvom pirmi nors ir tik apie 10 ryto, zjbs žvejot penktadienį. Vėsoka, giedra, tai ir nesitikėjau ta proga nieko įspūdingo kažkaip. Keli vingiai palei neaukšto vandens srovę ir Gedas jau rėkia “turiu!”. Mažiukas, bet reiškia kažkiek dar juda svoločiai. Aš labai aiškiai supratau, kad man reikia atsinaujint masalus, nes likę tik tokie labai siauro panaudojimo, daugiau stovinčiam vandeniui, o tokio gylio upely su gera srove su jais jau sunku. Kelios sunkios vartiklės, kurios pisa taip, kad šalimais sėdintys bebrai išsigąsta. Mėtau visiškai be jokio veiksmo, o Gedas turi dirbančių vartiklių ir išsiima dar kelis mažylius. Aš, gi, nutraukiu paskutinę turėtą dar tokią visai ok vartiklėlę, užkabinęs už kero gilioj neužbrendamoj duobėj. Bet nuotaikos nesugadina, kažkaip visiškai px, nes oras fantastinis, mėgaujuos gamta ir žinau, kad iki vakaro dar laiko dafiga, reik tikrai nenuleist finfalo. Gedas siūlo savo arsenalą, bet aš užsispyręs noriu dar savais masalais kažką užkabint. Prieinam ilgą nendrėm užaugusį ruožą ir nutariam pervažiuoti kiek aukščiau į geresnes vietas. Ten jau Gedas įsiūlo man savo žalsvą vartiklėlę, užsidedu ir per pirmas dešimt minučių tiesiam ruože iš po paplauto kranto pasikerta nedidukas pyzdukas. Po to dar tokie keli pyzdukai pasikabina, bet nesijaučiu labai atsidaręs. Užtai gerai išgąsdina bebras, primindamas, kad šitoj medžioklėj ne tik kovos ir smūgiai džiaugsmo duod, teip? Jau ir vakarėt pradeda, prieinam vėl gaidišką seklų ruožą ir vienbalsiai sutariam pakeist upę. Atvarom iki krč tokių visiškų pelkynų su stovinčiu vandeniu. Va tokiom vietom aš dar masalų turiu. Kabinu smarkiai plakančią rainės imitaciją (vobleriuką). Prieiti užmesti ten galima tik keliose vietose ir tam tenka gerokai pasipisti, bet jau antru tokiu priėjimu pagalvojau, kad vėl kelman įkabinau, bet neilgai taip galvojau. Užteko kelmui pradėti muistytis. Muistės jis tyngiai po žiemos neršto, tai greit ir atsidūrė krante. Kelios fotkės ir paleidau. Nu va, dabar jau atsidarymas kaip ir užskaitytas, primetėm, kad iki sorakovniko kelių cm dar trūksta, bet jau ne piplys. Kadangi Neišsitenkam dviese tokiose sudėtingose vietose – Gedas nutaria užeiti kiek aukščiau ir perbristi kiton pusėn, nes anas krantas gaudymui daug palankesnis, o aš braunuos per krūmynus toliau iki užtvankos. Pakeliui dar užšokinėju per mažus sėklius iki kupsto, nuo kurio pavyksta padaryti dar kelis pravedimus ir išimti nelegalą. Prieinu užtvanką, virš kurios, aišku, gražus poolas, bet prieiti kiek arčiau įmanoma tik užlipus ant įgriuvusios eglės. Laikydamas lygsvarą užmetu kelis kartus ir padarau kelis pravedimus gylyje iki kol voblikas nepasiekia arčiau kranto esančio ledo ir galvoju scenarijus kas būtų, jei tokioj padėty man užkibtų gera žuvis. Greičiausiai neišsilaikyčiau ir krisčiau žemyn pramušdamas ledą, gal ten didelio gylio ir nėra, bet įsmigt iki kaklo dumblan būtų biškį Širinskienė. Nusikabaroju nu tos eglės ir tam, kad pasiekti užtvanką iš normalaus kranto – tenka padaryti mišku gerą lanką per pelkyną. Net bėgu, nes tamsa jau visai čia pat, o tą p00lą iššukuoti būtinai būtinai būtinai reik. Pagaliau užsikabaroju ant pačios užtvankos  ir pradedu iš eilės nepraleisdamas nieko metimais šukuoti stovintį vandenį. Kitas reikalas, poolas kaip ant delno – mesk kur nori ir drąsiai. Ir labai gerai padariau, kad nepatingėjau atbėgti iki čia,  nes užkibo dar vienas geras upėtakis. Toks mane tikrai būtų nuvertęs nax nuo tos eglės. Betraukiant pamatau kitam krante ir Gedą. Greit padarau kelias fotkes ir leidžiu atgal. Tokio paties dydžio ir spalvų kaip anas didysis, rodos ta pati žuvis užkibo. Toks šviesus ir pagrinde juodi taškai. Gedas veiksmo čia neapturėjo, užtruko biškį kol rado vietą kur perbristi, bet užtai kitam kartui jau žinosim, kad reik iš kart ten varyti anuo krantu ir nebus tiek hemorojaus. Jau prieblandoj išsišiepę pasiekiam mašiną. Atsidarėm taip visai, sakyč. Nieko nepagaukit!