Keletas minčių

Teko geras keturias dienas pasivažinėti po skirtingas Lietuvos upes ir upelius su įvairiais žuvis mylinčiais žmonėmis. Taip pat pirmą kartą gyvenime teko stebėti lašišas besiruošiančias nerštui gyvai. Kaip Mantas sakė “jei tau pirmas kartas – turėtum būti lengvam kostmosiuke”. Taip ir buvo. Matyti metro ar dar ilgesnę žuvį, stovinčią lizde, kartais pasisukančią šonu ir uodega kasančią duobę ikrams arba aršiai vejančią atplaukusią konkurentę, kuomet retsykiais pusė jos su visais peliakais išnyra iš vandens – tikrai neįtikėtina. Įdomu, kad jos savo lizduose stovi gan ilgai, gal net savaitę ar daugiau, reiktų klausti ichtiologų. Per tą laiką žvirgždėtame sėkliuje yra gražiai nuvalomas dugnas, iškasama duobė ikrams, kai prisistato patinėlis – išneršia ir galiausiai duobė su ikriukais būna užkasama, o patinėlis varo pas kitą sugulovę :D . Verta paminėti, kad ristis mailius pradeda po ~4-5  mėn, bet būna kad ir tik apie balandžio – gegužės mėn, kai vanduo sušyla iki tinkamos temperatūros. Tai reiškia, kad ankščiau žvejodamas ir brisdamas per dugną upeliuose aš, kogero, kažkiek tų ikrų galėjau sutrypti. Daugiau stengsiuos nebraidyti iki kol įsibėgės sezonas. Tai va, per tas išvykas teko matyti tris skirtingus lizdus skirtingose upėse. Labai gaila, bet dvi žuvys buvo su įsegtais vobleriais. Paulius iš museline.lt vieną net nufilmavo. Dar vieną matėme su vobleriu žabtuose, ji sparčiai leidosi upe žemyn :( Ichtiologų teigimu – jei žuvis yra pagaunama, tai tą sezoną ji jau tikrai nebenerš, geriausiu atvėju grįš į savo gimtas vietas iš jūros jau tik kitamet. Vat tokia vat tad šikna. Kai pamačiau gyvai kaip atrodo tokia lašiša su “auskarais” – man dingo noras jas  pradėti žvejoti. O pas mus tikrai dar per daug gausu murzių kurie ir žvejoja ir bado jas neršto metu. Aišku, upėtakiams ir kiršliams mes žvejai irgi pridarom daug žalos ir streso. Kad ir tas atvėjis su vienoj duobėj gyvenančiu mohikanu, kurį jau esam pagavę gal 3 kartus. Pradėsiu upėtakiui rodyti daugiau pagarbos. Jis to vertas.

Kas liečia murzius, tai vienoje vietoje buvo prilėkę šaltukai su angliškais numeriais, kurie pamatė lizde patelę. Priėjau pakalbėti, tai jie apsimetė, kad nesupranta, jog lašišos neršia, bet minėjo, kad dažnai čia pas mus Lietuvoj mato tokius vaizdus. Gan greit susėdo mašinon ir išvažiavo. Negalima stumti, kai nežinai tiksliai ar brakūšos, bet visai pasitikėjimo nekėlė man jie. Po kiek laiko dar buvau prie savo mėgstamo upėtakinio upeliuko, ten važiuojant ant kranto siurbė soskytę du katinai atvažiavę dviračiais. Pasistačiau mašiną kiek toliau už jų ir pamačiau, kaip jie abu išsivažinėjo į skirtingas puses. Tą dieną upelyje mačiau vieną didelį tuščią lizdą ir kelias upėtakių nerštavietes. Viena patelė apie 30 cm kasė duobutę, gražu. Grįžtant prie mašinos – motoroleriu pravažiavo paauglys. Gal žvalgybininkas, kas ten žino. Paranoja jau man. Vistik smagu, kad aplinkosaugininkai nemiega ir pastaruoju metu rengė reidus, per kuriuos pagavo murzių, apie tai galite paskaityti internetuose.  P.S. parodžiau lašiakus ir savo mergom – tai buvo apšalusios, įspūdžių ir komentarų pusei dienos buvo :D

  • 20141101-IMG_5797
  • 20141108-IMG_5835
  • 20141108-IMG_5840
  • 20141109-IMG_5841
  • 20141109-IMG_5854
  • 20141110-IMG_5873
  • 20141109-IMG_5859
  • 20141101-IMG_5823