Zombiai paupy

O mes ant kapų nuvarėm kiek kitaip šį kartą. Lapų nėra, lauke pilkuma ir šalta drėgmė. Nu ar galima tokiu metu gerai praleist laiką gamtoje su nakvyne? Oi, tikrai ne, net nebandykit. Tada mum daugiau campinimo vietų liks. Tai žodž, susikrovėm lydekų nervavimo ir campinimo įrangą ir sulipę į naują ir dar paaukštintą Gedo džipą (kuris visai jau nebe parketinis patapo) pradėjom traukt į šiaurę. Nu nes gi ten dar šalčiau turėtų būti, o mes lengvų kelių ir neieškom. Greit nusiperkam kažko atsigert ir vos vos užkąst ir su bajeriais net nepajuntu kaip privažiuojam upę. Miško keliuku artėjant link žvejybos spotų dar palandžiojam link upės ir randam vieną labai tinkamą campinimui aikštelę su kažkada kurentu laužu, kaip tik ant kalniuko, nuo kurio atsiveria graži upės kilpa. Po to dar užmatom apynaujį outback’ą. Ryškiai lydekų atvažiavę(s). Paspėliojam, kad jei vienas, tai greičiausiai nuėjo pasroviui. Išlipam apsidairyti ir upės posūkyje abu su Gedu užmatom didžiulę naglą bulką. Kiršliai, blia, sausiaką dar renka!! Nu jei tokie reikalai – galbūt kažkas ir kiršlio galėjo atvažiuoti. Tokiu atvėju – nuėjo prieš srovę. Vistik įtikinamesnis variantas, kad atvarė lydekų ir ėjo pasroviui, tai pavažiuojam dar gerą gabaliuką aukštyn, kad ėjimui iki outback’o liktų geros kelios valandos upe. Kol dėliojames masalines – Agnė užsisako iš Gedo gražų guminuką. Pakabuko raktam užsimanė tokio. Pamažu pradedam leistis, aš mėtau ir bandaus kelis lydekinius voblikus, bet jie labai renka žolę. Užsidedu guminuką, bet to svoris kiek mažokas – neeina pravest palei dugną normaliai. O Gedas va jau girdžiu šaukia “turiu!”. Mažytė, bet smagu, kad kažkas lyg ir juda. Kalė nemažą guminuką rožiniu pilvu. Blemba, galvoju, kad visiškai įrangos ir masalų lydekoms nebeturiu. Kibiausius jau nutraukiau, o kas liko – visiškas šūdas. Nu bet nesiparinu, reik pasibandyt ir su tuo kuo turiu. Ateity, manau, reiks investuot į įrangą lašiakams/šlakiams ir atskirai lydekoms, nes čia vėlyvo rudens dienas leist yra labai gera. Nors veiksmo čia būna tikrai ne visada. Mums veiksmas pirmu ir paskutiniu Gedo lydekioku ir baigės. Nebeužparinom daugiau nieko iki kol pasiekėm vietą, kur stovėjo žvejų mašina. Adrenalino, tiesa, buvo ir man. Pavyko susmegt viena koja skylėn tarp iškilusių šaknų. Blet, siurblys važinėja po kambarį ir mintis išmušinėja iš galvos. Tai va, visų nuotaikos puikios, Agnė irgi visa apsipatenkinusi kartu paupiais paslampinėjus ir pafotkinus. Lipam mašinon ir traukiam link rastos superinės campo vietos. Agnė stato palatkę, mes su Gedu per gerą pusvalanduką nuleidžiam, sukapojam ir sutempiam campan dvi sausas pušis. Sakot šalta, šalnos? O prakaitas upeliais bėga. Pasėdim, pažvengiam prie laužo ir nutariam pasivaikščiot miško keliukais nakty. Apsukam gerą ratą, praeinam ir palei netoliese esančius bėgius, beigi pasisveikinam su mašinistu, kuris užsignalina mums atgal. Randam ir kapinaites pilnas žvakių miške. Nerealus vaizdas. Ir kažkas uždegė po žvakę ir ant visų iki vieno apleistų kapų. Mes neplanavom tokio kapinių lankymo, tad maximos akcijoje žvakėms nedalyvavom, bet dėl to labai neliūdim :)  Grįžtam campan, dar čiut užkandam ir miegot. O pusryčiams – kepti Jazz’o parvežti iš Ukrainos arklienos konservai su keptais plantanais garnyrui. Usual shit, žodžiu. Po to susipakavę dar apvažiavom kelias gražias vietas. Viena iš jų tai buvo tipis, katrą pastatė Juozas naujų metų savaitiniams šventimams in the middle of nowhere. Tai va, toks tripukas hellovyninis gavos. Kelias fotkes pakoregavau ta tematika. Iki kito!

  • IMG_4057
  • IMG_4063
  • P1033649
  • IMG_4064
  • IMG_4068
  • IMG_4071
  • P1033664
  • IMG_4101
  • P1033672
  • P1033670
  • P1033697
  • P1033695
  • P1033669
  • IMG_4103
  • IMG_4088
  • IMG_4075
  • IMG_4096
  • IMG_4098
  • P1033676
  • IMG_4115
  • IMG_4118
  • IMG_4120
  • IMG_4119
  • IMG_4122
  • IMG_4132
  • IMG_4134
  • IMG_4135
  • IMG_4140
  • IMG_4142
  • IMG_4144
  • IMG_4147
  • IMG_4149
  • IMG_4152
  • IMG_4155
  • IMG_4160
  • IMG_4157
  • IMG_4156
  • IMG_4164
  • IMG_4166
  • IMG_4161